Kaip iš kraupiausių košmarų. Vorai gaudo ir JUOS ėda... Beveik visuose Žemės žemynuose (VIDEO) ()
Ne paslaptis, kad dauguma šikšnosparnių visame pasaulyje minta vabzdžiais, įskaitant vorus. Tačiau dabar mokslininkai atrado, kad vorai iš tikrųjų gali ėsti ir... pačius šikšnosparnius.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei kada nors domėjotės šikšnosparniais, tikriausiai žinote, kad apie 70 % šikšnosparnių rūšių yra vabzdžiaėdžiai. Vieni gali suėsti šimtus vabzdžių per valandą, o kiti – iki trečdalio savo kūno svorio per vieną naktį.
Kai kurios rūšys taip pat žinomos kaip ėdančios vorus, nors jie nėra jų pagrindinis maisto šaltinis. Tačiau pasirodo, kad vorai, galbūt solidarizuodamiesi su savo evoliuciniais broliais, retkarčiais sugeba medžioti... pačius šikšnosparnius.
Mokslininkai anksčiau buvo pastebėję, kad vorai ėda negyvus šikšnosparnius, tačiau buvo manoma, kad tai tiesiog nekrofagijos aktas – paprastai tariant, vorai tiesiog ėda gyvūnų, kurių patys nenužudė, lavonus.
Tačiau 2013 m. mokslininkai nustatė mažiausiai 50 atvejų, kai vorai pagavo ir suėdė šikšnosparnius. Apibendrindami duomenis, mokslininkai nustatė, kad šikšnosparnius vorai puolė visuose pasaulio žemynuose, išskyrus Antarktidą.
|
Vorai, gaudantys šikšnosparnius, priklauso Ephilidae, Araneidae (kryžiuočiai), Sparassidae (žaliavoriai) ir migalomorfų Theraphosidae (tarantulai) šeimoms.
„Šikšnosparnių ėdikų“ kategorijoje lyderiai yra milžiniški Nephilidae šeimos vorai. Tačiau tai nestebina, atsižvelgiant į tinklo tvirtumą.
Šie vorai išaugina ypač tvirtus voratinklius, kurie gali siekti 20 cm skersmenį. Voratinklių tvirtumą užtikrina išorinis karkasas, vadinamas dragline silk.
Tyrimo metu mokslininkai atrado, kad kai kurios milžiniškų vorų rūšys šių tinklų pagalba gaudo ir ėda šikšnosparnius. Stebėjimai jau parodė, kad tam tikrose vietose, kur susitelkusios patelės, suformuojami keli tarpusavyje sujungti tinklai, todėl tinklo plotas gali siekti kelis kvadratinius metrus. Iš 15 Nephilidae šeimos rūšių tik dvi rūšys – Nephila clavipes ir Nephila pilipes – vis dar žinomos dėl šikšnosparnių medžioklės.
Kita šikšnosparnius mintanti rūšis yra tarantulas. Mokslininkai taip pat pastebėjo atvejų, kai šikšnosparniai įkrito į voratinklius ir nugaišo, tačiau vorai jų nesuėdė. Reikėtų pažymėti, kad neaišku, ar visi šikšnosparnių suėdimo atvejai buvo plėšrūnų, ar tiesiog atsitiktinio sugavimo rezultatas.
Komanda teigė, kad nustatė, jog kai kuriuos šikšnosparnius, įsipainiojusius tinkluose, vorai nužudė ir suėdė, o kitais atvejais įsipainiojusių šikšnosparnių vorai nesuėdė. Keliais atvejais, kai tinkluose buvo rasti negyvi šikšnosparniai, buvo neįmanoma nustatyti, ar tai buvo plėšrūno ataka, nes šikšnosparniai buvo dehidratuoti. Kitais atvejais buvo pastebėta, kad vorai bandė šikšnosparnius nužudyti.
Nors sunku įsivaizduoti, kad vorai medžiotų tokius gana didelius žinduolius, tai galbūt taip nestebina.
