Žemė panaši į gyvą organizmą? Lūžiai gyja kaip žaizdos... Tai viską keičia ()
Uolienos, kurios „sugyja“ po žemės drebėjimo?
© Katorisi, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Crack_in_the_ground_caused_by_the_earthquake,Kogaishima,Katori-city,Japan.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai įrodė, kad gilūs lūžiai gali atgauti sanglaudą per kelias valandas, veikdami kaip natūralūs klijai. Šis atradimas gali pakeisti mūsų supratimą apie žemės drebėjimus – nuo lėto plokščių judėjimo iki galingų mega drebėjimų.
Ar Žemė panaši į gyvą organizmą? Mokslininkai atrado, kad uolienos ant lūžių gali vėl sulipti, tarsi gytų žaizda, tik daug greičiau.
Naujausi Kalifornijos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad gilūs lūžiai gali atgauti sanglaudą per stebėtinai trumpą laiką po seisminio įvykio. Rezultatai, paskelbti žurnale „Science Advances“, atveria naują skyrių suprantant zonų, galinčių sukelti galingus žemės drebėjimus, elgesį.
|
Kaip pažymi profesorė Amanda Thomas, „atradome, kad gilūs lūžiai gali užsitaisyti per kelias valandas“. Tai lėtai judančių seisminių įvykių (SSE) – seisminio judėjimo, primenančio sulėtintus žemės drebėjimus, – tyrimų rezultatas.
Žemės drebėjimai įvyksta, kai įtempiai, susikaupę per šimtmečius ar tūkstantmečius Žemės tektoninėms plokštėms trintis viena į kitą, per kelias sekundes išsiskiria smarkiais virpesiais.
Apie 2002 m. seismologai nustatė naują, lėtesnį žemės drebėjimų tipą. Lėto slydimo metu per mėnesius ar metus susikaupę įtempiai atpalaiduojami kelių centimetrų judesiais per dienas, savaites ar mėnesius.
Svarbu tai, kad tie patys lūžio ruožai gali vėl plyšti po kelių valandų ar dienų, o tai rodo, kad uolienos beveik iš karto atgauna dalį savo stiprumo.
Tačiau trūko paaiškinimo, kaip uolienos galėjo taip greitai susijungti. Geochemikas profesorius Jamesas Watkinsas, tyrinėjantis mineralų elgseną esant aukštam slėgiui ir temperatūrai, pateikė sprendimą. Tyrėjai į sidabrinius cilindrus įdėjo kvarco miltelių, juos suvirino ir paveikė sąlygomis, lygiavertėmis toms, kurios vyrauja giliojoje plutoje: 1 gigapaskalio (10 000 kartų didesnio slėgio nei atmosferos) ir 500 laipsnių Celsijaus.
„Mes imituojame, kas nutinka po lėto seisminio įvykio“, – aiškino profesorė Watkins. „Išvirę“ mėginius, mokslininkai ištyrė jų struktūrą elektroniniu mikroskopu ir išmatavo garso bangų greitį. Jie nustatė, kad mineralų grūdeliai susiliejo. „Tai tarsi greitai veikiantys lūžio klijai“, – komentavo profesorė Thomas. „Tai vyksta tikrai greitai, ir galima pasiekti reikšmingą stiprumo atsigavimą“, – pridūrė ji.
Šis atkurtas koherencija taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį seklesniuose lūžiuose, dėl kurių kyla didžiausi žemės drebėjimai. „Daugumoje modelių koherencija nepaisoma“, – pridūrė profesorius Thomas.
