Neandertaliečiai turėjo savo religiją? Mokslo pasaulis skilęs į dvi stovyklas ()
Religinių įsitikinimų buvimas tarp neandertaliečių tebėra ginčų objektas tarp mūsų senovės žmonių giminaičių tyrinėtojų.
© Yuliya S., CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Gib_neanderthals.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neandertaliečiai paliko daug užuominų apie savo materialųjį gyvenimą. Tačiau daug mažiau žinoma apie dvasinę jų gyvenimo pusę.
Kai kurie mokslininkai mano, kad žmonių, kurie išnyko daugiau nei prieš 30 000 metų, giminaičiai galėjo užsiimti tuo, ką galima laikyti ritualine veikla. Neandertaliečiai laidojo savo mirusiuosius, urvuose rinko gyvūnų kaukoles ir kūrė uolų piešinius, tikriausiai simboliniais tikslais. Visa tai rodo, kad neandertaliečiai užsiėmė ritualinėmis praktikomis. Bet ar neandertaliečiai turėjo savo religiją? Mokslininkai šiuo klausimu pasidaliję į dvi stovyklas.
Religijos apibrėžimai skiriasi, tačiau dažnai apima tikėjimą antgamtinėmis būtybėmis ir organizuotą bendravimo su jomis praktiką.
Bostono universiteto (JAV) mokslininkas Patrickas McNamara teigia, kad jei „religija“ reiškia ritualinius veiksmus, kuriais siekiama bendrauti su antgamtinėmis būtybėmis, tai neandertaliečiai buvo religingi. Mokslininkas mano, kad jų religiniai įsitikinimai ir elgesys tikriausiai buvo artimi tam, kas dabar vadinama šamanizmu. Tai senovės religija, pagrįsta tikėjimu, kad šamanas gali bendrauti su dvasiomis, kad tarnautų savo bendruomenei.
|
Pasak McNamaros, yra gana įtikinamų įrodymų, kad neandertaliečiai laidojo savo mirusiuosius ir, kaip šamanai, atlikdavo ritualines ceremonijas. Pavyzdžiui, jie urvuose iš lokių kaukolių kurdavo ritualinius „aukurus“. Gali būti, kad neandertaliečiai garbino lokį kaip dievybę.
Robinas Dunbaras iš Oksfordo universiteto (JK) mano, kad neandertaliečiai neturėjo religijos tokia forma, kokia ji egzistuoja tarp šiuolaikinių žmonių. Neandertaliečiai negalėjo sukurti religijos su kitokiomis įsitikinimų sistemomis ir savo teologinėmis koncepcijomis. Pasak Dunbaro, tuo pačiu metu tikėtina, kad neandertaliečiai tam tikru lygmeniu turėjo religinę patirtį, galbūt paslapties ir magijos patyrimo pavidalu.
Antropologė Margaret Boone Rappaport teigia, kad nors neandertaliečiai galėjo atlikti kai kuriuos ritualus, jie tikriausiai neturėjo specifinių pažangių kognityvinių gebėjimų, reikalingų sudėtingai šiuolaikinių žmonių religijai.
Viena iš religijai svarbių žmogaus smegenų dalių yra precuneus. Tai smegenų dalis, atsakinga už sudėtingas kognityvines funkcijas, tokias kaip savimonė, atmintis ir išorinio pasaulio suvokimas. Neandertaliečių smegenų struktūra skyrėsi nuo šiuolaikinių žmonių smegenų. Išsiplėtusio precuneus nebuvimas rodo, kad neandertaliečiams trūko kognityvinių gebėjimų, reikalingų tikėti antgamtinėmis būtybėmis, teigia Rappaport.
Karelas Kuipersas iš Leideno universiteto Nyderlanduose teigia, kad niekas nežino, ar neandertaliečiai turėjo religinių įsitikinimų, nes sunku suprasti, kaip jie suvokė juos supantį pasaulį. Pasak mokslininko, reikėtų būti atsargiems priskiriant dvasinį kontekstą neandertaliečių elgesiui. Pavyzdžiui, nors šiandien žmonės mirusiųjų laidojimą gali sieti su laidotuvėmis ir religija, visai įmanoma, kad neandertaliečiams tai buvo tiesiog praktiškas būdas atsikratyti yrančio kūno.
