Kamčiatkoje išsiveržė milžinas visu pajėgumu. „Mastas pranoksta viską, kas stebima šiandien“ (Foto, Video)  ()

Ugnikalnis neketina greitai grįžti į ramybės būseną.



© Игорь Шпиленок (CC BY-SA 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Krasheninnikov_(volcano)#/media/File:Krasheninnikov_volcanoe.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kai Kamčiatkoje po daugiau nei 400 metų miego išsiveržė Krašeninikovo ugnikalnis, mokslininkai susidūrė su intriguojančiu klausimu: kodėl būtent dabar šis milžinas nusprendė pabusti?

Pasirodo, kad šios geologinės mįslės sprendimo raktas gali slypėti galingame žemės drebėjime, kuris pusiasalį supurtė vos prieš kelias dienas. Nuo rugpjūčio nematyti jokių ženklų, kad situacija rimtų – dangų reguliariai raižo pelenų stulpai, o lavos srautai nenutrūkstamai teka šlaitais žemyn. Naujausi palydoviniai vaizdai, daryti lapkričio 14 d., patvirtina, kad išsiveržimas vis dar tęsiasi visu intensyvumu.

8,8 magnitudės smūgis, liepos 29 d. supurtęs Kamčiatką ir sukėlęs cunamio pavojų, galėjo būti tas trūkstamas dėlionės elementas. JPL NASA mokslininkai, pasitelkę pažangias radarines technologijas, išmatavo po šio įvykio pakitusį žemės paviršių. Rezultatai buvo neginčijami – žemė aiškiai pasislinko vos prieš pat išsiveržimą.

[EU+Kuponai] 2 kartus pigiau nei Lietuvoje! Aukščiausios klasės kabelių nužievinimo mašinos. Paskutiniai vienetai (Video)
1

Fantastiškai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

12 mėn. garantija

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

JPL NASA tyrėjas Paulas Lundgrenas aiškiai nurodo priežastinį ryšį tarp šių įvykių. Ugnikalniui, kuris keturis šimtmečius nerodė jokių gyvybės ženklų, toks scenarijus atrodo logiškiausias. Galingas drebėjimas galėjo sutrikdyti trapią magmos kameros pusiausvyrą ir atverti kelią į paviršių kylantiems išsilydžiusiems akmenims.

Krašeninikovo ugnikalnis – labai neįprastas

 

 

Krašeninikovo ugnikalnis yra neįprasta struktūra net ir Kamčiatkos masteliais. Jį sudaro du persidengiantys stratovulkanai, iškilę milžiniškos, maždaug 10 km skersmens kalderos viduje. Ši įspūdinga dubens formos įduba susiformavo prieš maždaug 30 tūkst. metų po katastrofiško išsiveržimo, kurio mastai pranoksta viską, ką šiandien esame matę.

Prieš šių metų prabudimą ugnikalnis paskutinį kartą buvo aktyvus apie 1550 m. Mokslininkams pavyko nustatyti tą datą remiantis geologinių sluoksnių analize ir kitais uolienose išlikusiais pėdsakais. Beveik penkis šimtmečius Krašeninikovo ugnikalnis miegojo, pamažu kauptamas energiją požeminėse kamerose.

 

Institucijos pakėlė aviacijos pavojaus kodą iki oranžinio, taip įspėdamos apie padidėjusią aktyvaciją ir potencialų pavojų orlaiviams. Pelenų stulpai gali smarkiai pažeisti reaktyvinius variklius ir kelti realų pavojų oro eismui. Laimei, ugnikalnis yra Kronokų biosferos rezervate, atokiame Rusijos Tolimųjų Rytų regione, toli nuo didesnių gyvenviečių.

 

Atokumas reiškia, kad išsiveržimas nekelia tiesioginio pavojaus gyventojams. Vis dėlto mokslininkai nuolat stebi situacijos raidą naudodami palydovus ir kitus tyrimo įrankius. Ugnikalnio pabudimas po tokio ilgo sąstingio suteikia neįkainojamos informacijos apie tai, kaip seisminė veikla gali paveikti vulkanines sistemas.

Nuo rugpjūčio besitęsianti aktyvacija aiškiai rodo, kad Krašeninikovo ugnikalnis neketina greitai grįžti į ramybės būseną. Lava, tekanti iš abiejų viršutinių kūgių, liudija, kad magmos kameroje dar yra nemažai medžiagos, kuri gali būti išmesta į paviršių. Vulkanologams tai – išskirtinė galimybė tirti mechanizmus, lemiančius ilgai miegojusių ugnikalnių išsiveržimus, nors gamta, kaip visada, geba maloniai ir nemaloniai nustebinti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(0)
(1)
(-1)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()