Pirmas kartas augalų pasaulyje. Sensacingas atradimas. Šis augalas gamina... ()
Tai pirmas kartas augalų pasaulyje.
© keisotyo, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Blechnum_orientale_hiryuusd01.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai atrado, kad papartis rytinė unksmenė (Blechnum orientale) savo audiniuose gali formuoti retųjų Žemės elementų kristalus. Tai pirmas kartas augalų pasaulyje ir galimas proveržis ekologiškoje metalų kasyboje.
Tyrėjai jau daugelį metų žino, kad kai kurie augalai gali absorbuoti didžiulius metalų kiekius iš dirvožemio. Tačiau viena paparčių rūšis – rytinė unksmenė – nustebino net juos pačius.
Žurnale „Environmental Science & Technology“ paskelbtame tyrime mokslininkai atrado, kad paparčių audiniuose susidaro retųjų Žemės metalų kristalai. Toks procesas augalų pasaulyje pastebėtas pirmą kartą. Komanda pabrėžia, kad mums reikia tvaresnių šių išteklių gavimo būdų, ir šis papartis gali būti raktas į tai.
|
Retieji Žemės elementai (RŽE, dar vadinami retaisiais Žemės metalais) – 17-os blizgių sidabriškai baltų minkštųjų sunkiųjų metalų rinkinys. Jie yra pagrindiniai metalai švariai energijai ir pažangioms technologijoms, tačiau jų tiekimas susiduria su aplinkosaugos ir geopolitiniais iššūkiais.
RŽE, nors ir nėra iš tikrųjų „reti“, yra sunkiai ir brangiai išgaunami. Todėl didėja susidomėjimas fitominacija, arba augalų, kurie hiperakumuliuoja metalus, naudojimu.
Rytinė unksmenė jau buvo žinomas kaip toks augalas, tačiau nauji tyrimai atskleidė kai ką daugiau. Mikroskopijos ir cheminės analizės būdu komanda jo audiniuose aptiko retųjų Žemių elementų turtingą junginį – monacitą. Tyrėjai jį apibūdina kaip savaime susiformavusį neodimio, lantano ir cerio „cheminį sodą“. Svarbiausia, kad procesas vyksta normaliomis sąlygomis, be aukšto slėgio ir temperatūros, būdingos mineralų susidarymui giliai po žeme.
Autoriai pabrėžia, kad „šis atradimas atskleidžia alternatyvų monazito mineralizacijos kelią itin švelniomis sąlygomis ir pabrėžia unikalų augalų vaidmenį inicijuojant tokius procesus“. Dabar jie nori išsiaiškinti, ar panašus reiškinys pasireiškia ir kitose rūšyse. Yra tam tikrų požymių, kad šis procesas egzistuoja ir papartyje Dicranopteris linearis, nors įrodymų vis dar trūksta.
Kitas iššūkis – sukurti monacito išgavimo iš augalų metodą, išsaugant kuo daugiau žaliavos. Jei tai pavyks, tai gali pakeisti metalų, kurie yra žaliosios energijos pagrindas, gavimo būdą.
