Jis riebus, bet mažina cholesterolio kiekį. Padėkite jį ant stalo vietoj karpio ()
Tai viena iš geriausiai atpažįstamų auginamų žuvų pasaulyje, priklausanti lašišinių šeimai.
© Lisac Mark, U.S. Fish and Wildlife Service (Public Domain) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Vaivoryk%C5%A1tinis_up%C4%97takis#/media/Vaizdas:Rainbow_trout_fish_onchorhynchus_mykiss_detailed_photography
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vaivorykštinis upėtakis yra švelnaus skonio, lengvai prieinamas ir gana paprastai paruošiamas. Upėtakis suteikia visaverčių baltymų, vertingųjų omega-3 riebalų rūgščių bei daugybę vitaminų ir mineralų, todėl gali padėti palaikyti širdies, smegenų veiklą ir gerą lipidų profilį.
Vaivorykštinis upėtakis – išskirtinė žuvis
Vaivorykštinis upėtakis – viena iš geriausiai atpažįstamų auginamų žuvų pasaulyje, priklausanti lašišinių šeimai. Iš pradžių paplitęs Šiaurės Amerikoje, laikui bėgant jis buvo introdukuotas į daugelį šalių, tarp jų ir į Lietuvą, kur puikiai prigijo vėsiuose, gerai įsotintuose deguonimi upeliuose, upėse ir tvenkiniuose.
Šią žuvį lengva atpažinti iš pailgo, grakštaus kūno, alyvuogių žalumo nugaros ir sidabriškų šonų, nusėtų smulkiais tamsiais taškeliais. Svarbiausias atpažinimo ženklas – išilgai šonų einanti „vaivorykštinė“ juosta: rausvi, violetiniai ar raudoni atspalviai kinta priklausomai nuo žuvies amžiaus, lyties ir gyvenamosios aplinkos.
|
Virtuvės šefai jį vertina dėl švelnios mėsos ir subtilaus skonio, kuris puikiai dera su įvairiais priedais. Upėtakis dažnai tampa alternatyva „tradicinėms“ žuvims, tokioms kaip karpis ar silkė, ir pasirenkamas tiek kasdieniams patiekalams, tiek ypatingoms progoms – ypač kepimo, grilinimo ar rūkymo pavidalu.
Ką sudėtyje turi vaivorykštinis upėtakis?
Vaivorykštinis upėtakis yra vertingas visaverčių baltymų šaltinis, be to, pasižymi palyginti nedideliu riebalų kiekiu. Jo sudėtyje gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, tarp jų – omega-3, taip pat B grupės vitaminų (B12, B6, niacino) ir vitamino D. Jis aprūpina svarbiais mineralais: selenu, fosforu, kaliu ir magniu.
Dėl šių savybių upėtakis dažnai rekomenduojamas kaip žuvis, kurią verta įtraukti į subalansuotą mitybą, ypač jei kasdienybėje žuvies vartojama nedaug. Upėtakyje esančios omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti normalią širdies ir kraujotakos sistemos funkciją, gali mažinti trigliceridų kiekį kraujyje ir teigiamai veikti kraujospūdį.
Aukštos biologinės vertės baltymai skatina audinių regeneraciją, raumenų masės formavimąsi ir sotumo jausmą, kas ypač svarbu laikantis svorio mažinimo dietų. Vitaminas D ir fosforas padeda palaikyti kaulų bei dantų sveikatą, o selenas saugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
Dėl tokio maistinių medžiagų derinio vaivorykštinis upėtakis gali būti vertinga mitybos dalis tiems, kurie rūpinasi širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika, nervų sistemos būkle ir bendru organizmo atsparumo stiprinimu.
Vaivorykštinis upėtakis gerina lipidų profilį
Mokslinėje literatūroje yra tyrimų, tiesiogiai vertinusių upėtakio vartojimo poveikį sveikatai. Atsitiktinės atrankos 8 savaičių trukmės tyrime, kuriame dalyvavo 106 žmonės, turintys hipercholesterolemiją, buvo lyginamas omega-3 kapsulių (2 g per dieną) poveikis su upėtakio vartojimu (apie 250 g du kartus per savaitę).
Paaiškėjo, kad abiejose grupėse sumažėjo bendrojo cholesterolio ir trigliceridų koncentracijos, tačiau upėtakį valgę dalyviai patyrė ryškesnį lipidų profilio pagerėjimą: labiau sumažėjo MTL („blogasis“ cholesterolis) ir trigliceridai, o DTL („gerasis“ cholesterolis) padidėjo labiau nei vartojant vien tik papildus.
Tyrimo autoriai daro išvadą, kad reguliariai valgant šviežią žuvį, tokią kaip upėtakis, galima veiksmingiau gerinti lipidų rodiklius ir potencialiai mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką nei vien papildant mitybą omega-3 kapsulėmis.
Omega-3 vaivorykštiniame upėtakyje
Vaivorykštinis upėtakis priskiriamas žuvims, kurios aprūpina vidutiniais omega-3 kiekiais – paprastai mažesniais nei riebios jūrinės žuvys, bet didesniais nei dauguma gėlavandenių rūšių. 100 g vaivorykštinio upėtakio gali būti apie 0,5–1 g ilgos grandinės omega-3 (EPA ir DHA). Tikslus kiekis priklauso nuo auginimo sąlygų, pašaro, riebalų kiekio mėsoje ir nuo to, ar žuvis yra žalia, kepta ar rūkyta.
Praktiškai viena upėtakio porcija (apie 120–150 g) gali padengti reikšmingą dalį suaugusiajam reikalingos dienos omega-3 normos, jei žuvis valgoma reguliariai – pavyzdžiui, 1–2 kartus per savaitę.
Omega-3 yra svarbios tinkamai smegenų ir nervų sistemos veiklai, taip pat širdies ir kraujagyslių sveikatai. EPA ir DHA padeda reguliuoti uždegiminius procesus, palaiko normalų trigliceridų lygį, gali prisidėti prie normalaus kraujospūdžio ir kraujagyslių elastingumo.
DHA yra svarbus neuronų ir tinklainės ląstelių membranų struktūrinis komponentas, todėl pakankamas omega-3 suvartojimas gali būti reikšmingas koncentracijai, nuotaikai, pažintinėms funkcijoms ir regėjimui. Kadangi žmogaus organizmas pats pasigamina tik nedidelius Omega-3 kiekius, būtina jų gauti su maistu – viena iš gerų galimybių yra reguliarus tokios žuvies kaip vaivorykštinis upėtakis vartojimas.
