Jis auga dėl radiacijos. Jis užėmė visą Černobylio elektrinę ()
Pasiekė net pirminį radiacijos šaltinį – patalpas sprogusio reaktoriaus pastate.
© Paweł 'pbm' Szubert (CC BY-SA 3.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/Chernobyl_disaster#/media/File:Chernobyl_-_power_plant_-_reactor_4_02.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Juodas grybas, aptiktas Černobylio elektrinės griuvėsiuose, auga stipriai radiacija užterštose teritorijose. Mokslininkai nustatė, kad už jo neįprastą atsparumą atsakingas vienas pigmentas.
Dešimtajame dešimtmetyje tyrėja Nelli Ždanova pastebėjo, kad ant sugriautos Černobylio atominės elektrinės sienų ėmė augti juodas pelėsis. Tolimesni Ždanovos atlikti tyrimai parodė, kad grybo hifai buvo tarsi „traukiami“ jonizuojančiosios spinduliuotės.
Vėliau mokslininkė įrodė, kad grybas augo radioaktyviųjų dalelių, teršiančių elektrinės teritoriją, kryptimi. Pelėsis pasiekė net pirminį radiacijos šaltinį – patalpas sprogusio reaktoriaus pastate.
|
Ždanovos atradimas suteikia vilties, kad būtų galima valyti radioaktyvias vietoves. Be to, tyrėjai svarsto, ar šias žinias būtų įmanoma panaudoti astronautų apsaugai nuo kenksmingos spinduliuotės kosminių kelionių metu.
Melaninas kaip biologinis skydas
Tyrimai parodė, kad pagrindinį vaidmenį „apsaugant“ grybus nuo radiacijos atliko melaninas. Būtent šis pigmentas užpildė Černobylio grybų (Cladosporium sphaerospermum) ląstelių sieneles. Ždanova įtarė, kad melaninas apsaugo grybus nuo radiacijos taip pat, kaip apsaugo žmonių odą nuo žalingo UV spindulių poveikio.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad melanino apsauginėmis savybėmis pasinaudojo ne tik grybai. Tamsesnės varlės, gyvenančios netoliese esančiuose tvenkiniuose, geriau dauginosi ir išgyvendavo ilgiau. Pamažu tamsios varlės išstūmė šviesesnes.
Greičiau, greičiau
2007 m. Ekaterina Dadakova iš Alberto Einšteino medicinos koledžo parodė, kad grybai, gaminantys daug melanino, spinduliuotėje auga greičiau. Šie grybai radioaktyviojo cezio aplinkoje augo 10 % sparčiau nei tie, kurie buvo auginami įprastomis sąlygomis.
„Jonizuojančiosios spinduliuotės energija yra maždaug milijoną kartų didesnė nei baltojo šviesos spektro energija, kuri naudojama fotosintezėje“, – aiškino Dadakova. „Tad turi egzistuoti pakankamai galingas šios energijos „keitiklis“. Mūsų nuomone, tuo „keitikliu“ yra melaninas“, – pridūrė ji.
Tačiau ne visos rūšys elgiasi vienodai. 2022 m. Sandia nacionalinių laboratorijų mokslininkai nusprendė patikrinti, ar kiti grybai, besiskiriantys tik melanino sudėtimi ląstelių sienelėse, parodys skirtumų augimo tempuose. Jie buvo paveikti UV spinduliuote ir ceziu. Paaiškėjo, kad šiuo atveju pelėsio augimo skirtumų nepastebėta.
.jpg)
