Modeliai kraustosi iš proto ar perspėja? Lietuva — galimo Arkties šalčio smūgio priešakyje ()
CFS modelis jau kelias savaites rodo ryškų pokytį.
© https://pixabay.com/photos/glass-window-ice-crystal-frost-3447456/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Orų modelis staiga pasviro – ekspertas baiminasi istorinės Arkties šalčio bangos Vokietijoje. Ar ši žiema pagaliau „įsijungs“? Meteorologas turi blogą nuojautą.
Ilgalaikis NOAA CFS modelis jau kelias savaites rodo ryškų pokytį: 2026 m. sausio prognozės nuolat darosi vis šaltesnės, o švelnių scenarijų beveik nebeliko. Toks nuoseklus modelio pasikeitimas retai būna atsitiktinis — dažniausiai tai reiškia, kad atmosferoje artėja reikšmingi procesai.
CFS prognozė 2026 m. sausio mėn.
Meteorologas Johannesas Habermehlas iš daswetter.com perspėja, kad tai gali būti kritinis signalas:
„Kai modeliai kelias savaites rodo tą pačią kryptį, į tai būtina žiūrėti labai rimtai.“
Jo teigimu, Europa gali atsidurti oro sąlygose, kokių nematė daugelį metų.
Arkties oro spąstai: kas gali nutikti sausį?
Laikotarpis yra ypač jautrus. Metų pabaiga — metas, kai didelio masto oro situacija gali: stabilizuotis ilgam, arba staiga sugriūti ir išsibalansuoti.
Jei virš Grenlandijos įsitvirtintų galingas aukštas slėgis, o tuo pačiu metu reaktyvinis srautas prarastų jėgą, Arkties oro masės gali tekėti beveik nekontroliuojamai į Europą.
Tokiu atveju pirmosios smūgį patirtų Šiaurės ir Rytų Europos valstybės, tarp jų ir Baltijos šalys. Lietuvos hidrometeorologai jau pastarosiomis savaitėmis fiksuoja modelių svyravimus, rodančius padidėjusią arktinio oro prasiveržimo riziką. Pagal dabartinius scenarijus, Lietuva galėtų atsidurti vienoje iš šalčiausių zonų, jei susiformuotų ilgalaikis blokavimas virš Skandinavijos ir Baltijos regiono.
Stratosferoje taip pat pastebima pokyčių — atsiranda pirmųjų sutrikimų požymių. Tokie signalai svarbūs, nes
jie dažnai susiję su staigiu poliarinio sūkurio silpnėjimu.
Esant tokiam scenarijui, o ypač esant gausiam sniego kiekiui Rusijoje ir Sibire, susidarytų galingas šalčio
rezervuaras, kurį CFS modelis vis dažniau rodo kaip galimą 2026 m. sausio mėnesio variantą.
Ar gręsia istoriškai šalta žiema?
Kol kas neaišku, ar Vokietija tikrai sulauks ekstremaliai atšiauraus sausio, tačiau visi „ingredientai“ atrodo grėsmingi:
- nestabilus poliarinis sūkurys;
- vėstanti stratosfera;
- didžiulis kontinentinės šalčio masės rezervuaras.
Visa tai gali tarpusavyje sustiprėti ir sukelti vieną iš tų retų žiemų, kurios paralyžiuoja Europą.
Meteorologas Habermehlas perspėja:
„Dabartinių tendencijų negalima nurašyti kaip paprasto modelio triukšmo. Jei jos pasitvirtins, Europa gali sulaukti tokio sausio, kokio po kelių neįprastai švelnių žiemų niekas nebesitikėjo.“
Kol kas galutinių atsakymų nėra, tačiau atmosfera jau pradeda diktuoti naują pasakojimą — tokį, kuris gali virsti išskirtine, net istorinėmis sąlygomis pasižyminčia žiema.
