Astronomai rado naujus namus žmonijai ir džiaugiasi šiuo atradimu ()
Neįprasta HD 20794 d orbita ir jos buvimas gyvybei tinkamoje zonoje daro ją vienu artimiausių mums žinomų Žemės analogų.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ką pasakytumėte sužinoję, kad mūsų kosminėje kaimynystėje egzistuoja pasaulis, galbūt tinkamas gyventi? Astronomai ką tik patvirtino tokio objekto egzistavimą, o jo artumas gali iš esmės pakeisti mūsų požiūrį į nežemiškos gyvybės paieškas. Kalbama apie superžemę HD 20794 d, skriejančią aplink į Saulę panašią žvaigždę vos už 20 šviesmečių nuo mūsų. Tai – akimirka kosminiu masteliu.
Trijų planetų sistema
Aptikta planeta yra didžiausia sistemoje, kurią sudaro trys superžemės. Jos masė yra bent 5,82 karto didesnė už Žemės, o vienas apsisukimas aplink žvaigždę trunka beveik 648 dienas. Kitos dvi planetos šioje sistemoje yra mažesnės: HD 20794 b masė siekia 2,15 Žemės masės, o jos orbitos periodas – 18,3 dienos; tuo tarpu HD 20794 c, kurios masė yra 2,98 Žemės masės, žvaigždę apkeliauja per 89,7 dienos.
Tačiau įdomiausia yra didžiausios planetos orbitos forma. Dėl 0,45 ekscentriškumo jos skriejimo kelias yra ryškiai elipsiškas. Dėl šios neįprastos savybės apie 59 % metų planeta praleidžia optimistinėje gyvybei tinkamoje zonoje, o 38 % – jos konservatyviojoje dalyje. Net ir tokia nestandartinė orbita gali sudaryti sąlygas skystam vandeniui išlikti.
|
„Man tai, žinoma, buvo didžiulis džiaugsmas, kai galėjome patvirtinti planetos egzistavimą. Tai buvo ir palengvėjimas, nes pirminis signalas buvo ties pačia spektrografo aptikimo riba. Kas jaudina labiausiai – jos artumas suteikia vilčių, kad būsimos kosminės misijos galės gauti tiesioginį jos atvaizdą“, – aiškina Michaelis Cretignier.
Du dešimtmečiai tikslių matavimų
Planetos egzistavimui patvirtinti prireikė daugiau nei dviejų dešimtmečių nuoseklių stebėjimų. Mokslininkai pasitelkė pažangių spektrografų HARPS ir ESPRESSO duomenis, analizuodami subtilius žvaigždės šviesos pokyčius, kuriuos sukelia aplink ją skriejančių planetų gravitacinis poveikis. Darbas nebuvo lengvas – tyrėjų komanda ilgus metus šalino visus galimus trikdžius, o didžiausiu iššūkiu tapo pačios žvaigždės aktyvumas. Astronomai nustatė, kad HD 20794 magnetinis ciklas trunka apie 3000 dienų, o sukimosi periodas siekia 39–40 dienų. Iš pradžių su sukimu susijęs signalas buvo klaidingai interpretuotas kaip dar vienos planetos požymis.
Šios sistemos centrinė žvaigždė priklauso G6V tipui – ji šiek tiek mažesnė ir vėsesnė už Saulę, tačiau vis dar labai panaši į ją. Jos 4,34 ryškis leidžia ją stebėti ir mažesniais teleskopais. Svarbu tai, kad žvaigždė pasižymi mažu aktyvumu, todėl įmanomi itin tikslūs matavimai.
Ateities teleskopų tikslas
HD 20794 d tapo prioritetiniu taikiniu naujos kartos instrumentams. Ekstremaliai dideli Žemės teleskopai, tokie kaip ANDES instrumentas Europos Ekstremaliai Dideliame Teleskope (ELT), galės tiesiogiai tyrinėti šios planetos atmosferą. Panašias galimybes turės ir planuojamos kosminės misijos LIFE bei Habitability Worlds Observatory (HWO).
„HD 20794, aplink kurią skrieja HD 20794 d, nėra eilinė žvaigždė. Jos ryškis ir artumas daro ją idealiu kandidatu būsimiesiems teleskopams, kurių misija bus tiesioginė atmosferų stebėsena“, – pažymi Xavieras Dumusque.
Ženevos universiteto Visatos gyvybės centras intensyviai tiria sąlygas, galinčias lemti gyvybės atsiradimą ir vystymąsi egzoplanetose, o HD 20794 d atsidūrė jo dėmesio centre. Galimybė ištirti netoli mūsų esančios gyvenamojoje zonoje skriejančios planetos atmosferos sudėtį – nepaprastai retas šansas. Cretignier pripažįsta, kad nors jo darbas daugiausia susijęs su nežinomų pasaulių atradimu, jis nekantriai laukia kitų mokslininkų tyrimų rezultatų apie šią konkrečią planetą. Neįprasta HD 20794 d orbita ir jos buvimas gyvybei tinkamoje zonoje daro ją vienu artimiausių mums žinomų Žemės analogų. Per artimiausius metus galime sužinoti, ar ši tolima superžemė iš tiesų gali slėpti gyvybei palankias sąlygas.
