Kolosalus reginys. Netrukus sprogs. Ji bus matoma net dieną ()
Tarptautinė tyrėjų komanda savo naujausiame straipsnyje nustatė, kad V Sagittae žvaigždžių sistema yra ryškiausias galaktikos rentgeno spindulių šaltinis. Nauja analizė rodo, kad netrukus sistemoje įvyks novos sprogimas. Tačiau tai bus tik kažko didesnio preliudija.
© Ekrano kopija | https://x.com/jamilsiddiq3/status/1966957567529394234/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
V Sagittae sistemą sudaro baltoji nykštukė ir pagrindinės sekos žvaigždė. Visa sistema yra maždaug už 10 000 šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyno kryptimi.
Naujausios analizės rodo, kad baltoji nykštukė šiuo metu intensyviai sugeria medžiagą iš savo žvaigždės kompanionės. Du sistemos komponentai yra taip arti vienas kito, kad pilnas apskriejimas aplink bendrą masės centrą trunka tik 12,3 valandos. Svarbu tai, kad su kiekviena orbita žvaigždės palaipsniui artėja viena prie kitos.
Turku universiteto (Suomija) astronomų komanda išanalizavo iš šios sistemos mus pasiekiančią ir ant ESO labai didelio teleskopo Čilėje sumontuotu X-Shooter spektrografu aptiktą spinduliuotę. 120 stebėjimo dienų duomenys leido jiems patikslinti sistemos parametrus. Pasak autorių, abiejų komponentų bendra masė ne viršija 2,1 Saulės masės, o tai rodo, kad kiekvieno iš jų masė panaši į Saulės.
|
Tyrėjai V Sagittae priskiria minkštųjų rentgeno spindulių (soft X-rays) skleidėjams. Nuolatinis dujų srautas iš žvaigždės į baltosios nykštukės paviršių inicijuoja nuolatines termobranduolines reakcijas, todėl sistema yra išskirtinai ryški. Net ir silpnesnėse fazėse V Sagittae yra apie 100 kartų ryškesnė nei kitos kintamos sistemos.
Pasak komandos, dalis medžiagos ištrūksta iš nykštukės ir suformuoja dujinį žiedą aplink abi žvaigždes – vadinamąjį apskritiminį diską. Kintamas medžiagos kritimo į diską greitis gali staigiai keistis kasdien, todėl sunku tiksliai nustatyti komponentų mases ir orbitinius judėjimus.
Vienas dalykas yra aiškus: ant baltosios nykštukės paviršiaus susikaupusi medžiaga per ateinančius kelerius metus greičiausiai sukels novos sprogimą. Tačiau verta prisiminti, kad tai bus tik preliudija į kažką daug įspūdingesnio.
2020 m. Luizianos valstijos universiteto (JAV) mokslininkų atlikti skaičiavimai, pagrįsti orbitinio periodo trumpėjimu, rodo, kad žvaigždės galiausiai susidurs ir sukels supernovos sprogimą. Kada tai įvyks? Šiuo metu neįmanoma nustatyti, tačiau mokslininkai mano, kad tai neįvyks anksčiau nei 2067 m., nors greičiausiai tai įvyks per ateinančius šimtą metų. Iki to laiko objektas bus matomas net plika akimi. Taigi, yra ko laukti.
