Pala, ką? Žemė turi uodegą? Driekiasi 2 000 000 kilometrų! (FOTO) ()
Kai kuriais skaičiavimais, mūsų planetos uodega gali siekti net 6 milijonus kilometrų, tai yra 500 kartų daugiau nei Žemės skersmuo.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turbūt garsiausios kosminės uodegos yra kometų uodegos. Tai dujų ir dulkių srautai, kurie išskrenda už kometos, kai ją kaitina Saulės karštis. Tačiau kometos nėra vieninteliai objektai, turintys uodegas. Pavyzdžiui, Merkurijus turi uodegą, kaip ir Žemė. Nors tai du visiškai skirtingi objektai. Pasak mokslininkų, Žemės uodega gali nusidriekti kosmose nuo 2 iki 6 milijonų kilometrų.
Merkurijus turi neįtikėtinai retą atmosferą, tačiau joje yra natrio, kurį judina Saulės spinduliuotė. Spinduliuotės slėgis judina natrio atomus ir priverčia juos švytėti oranžine spalva. Tam tikru metų laiku natris ištrūksta iš Merkurijaus atmosferos ir sukuria ilgą, švytinčią uodegą šalia artimiausios Saulei planetos.
|
Žemės uodega yra mažiau matoma nei Merkurijaus uodega ir yra sudaryta iš plazmos. Mūsų planeta turi magnetinį lauką, kuris persmelkia jos magnetosferą. Tai regionas, kuris saugo mus nuo žalingos saulės spinduliuotės ir vainikinės masės išmetimų iš Saulės paviršiaus. Šie išmetimai yra įmagnetinta plazma, sudaryta iš elektra įkrautų dalelių. Magnetosfera lemia šių dalelių elgesį erdvėje šalia mūsų planetos. Magnetosfera taip pat sugauna Saulės plazmą. Būtent ši plazma sudaro Žemės uodegą, nes dalis plazmos teka Saulės link.
Žemės plazmos uodegos vaizdas, užfiksuotas NASA IMAGE (Magnetopause to Aurora Global Exploration). (NASA)
Manoma, kad Žemės plazmos uodegą sukelia nuolatinė Saulės vėjo, kurį sudaro įkrautos dalelės, įtaka magnetosferai. Tai iškreipia jos formą. Dėl to magnetosfera ištempiama ir virsta kažkuo panašiu į lietaus lašą. Šio lašo uodega yra vadinamoji Žemės magnetosferos uodega. Nors paprastai tai yra nuolatinis darinys, ji yra Saulės vėjo malonėje. Šis plazmos srautas gali pakeisti uodegos formą ypač stiprių vainikinės masės išmetimų metu.
Nepaisant magnetosferos dydžio ir formos pokyčių, manoma, kad Saulės vėjas ištempia Žemės magnetosferos uodegą, galbūt 2–6 milijonų kilometrų ilgio. Tikslų jos ilgį sunku nustatyti.
Nors šią uodegą tyrinėjo įvairūs erdvėlaiviai, daug paslapčių lieka neišspręstos. Taip yra todėl, kad magnetosferos uodega yra labai didelė ir visada tęsiasi nuo naktinės Žemės pusės priešinga kryptimi nuo Saulės.
