Jeloustounas – vieni niekai. Paslėpta grėsmė. Pasaulyje yra kažkas baisiau... ()
Jų fone Jeloustounas atrodo tik menkniekis.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/aerial-photography-of-an-erupting-volcano-during-nighttime-7301299/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai kurie ugnikalniai yra visame pasaulyje garsūs ir liūdnai pagarsėję – pavyzdžiui, Jeloustounas. Jei šis ugnikalnis išsiveržtų, tai tikrai būtų tarsi pasaulio pabaiga: pelenų kiekis kai kuriuos regionus panardintų į tamsą, žlugtų derlius, o badas taptų neišvengiamas. Tačiau mokslininkai pažymi, kad tai, deja, nėra pats destruktyviausias įvykis, koks tik įmanomas Žemėje.
Įsivaizduokite, jei iš tikrųjų įvyktų tokio masto išsiveržimas, o po kelių savaičių – dar vienas. Tai paskandintų planetą į visišką chaosą, turintį skaudžių pasekmių žmonijai ir visai Žemei.
Kas yra didelės magminės provincijos?
|
Sibiras, Indija, Pietvakarių Kinija, Etiopija ir Jemenas – išsibarstę po visą pasaulį, šie regionai geologiškai išsiskiria iš likusio pasaulio. Esmė ta, kad tai didelės magminės provincijos (large igneous province, LIP): didžiuliai magminių uolienų regionai, susidarę dėl neįtikėtinai didelių išsiveržimų, kurie prieš dešimtis ar net šimtus milijonų metų pakeitė planetos veidą.
Pasak Oregono universiteto (JAV) geologo Leifo Karlstromo, tai reiškia, kad Žemė turi potencialą išties milžiniškiems išsiveržimams – iki 10 000 kubinių kilometrų uoleinų per vieną įvykį – ir tokie įvykiai kartotųsi per visą didelį magminės provincijos išsiveržimą.
Dėl tokių įvykių lavos srautai padengtų Žemę ir pasklis šimtus kilometrų, o srautų greitis būtų toks didelis, kad jie ne atvės, o užlies kraštovaizdį, suformuodami kelių kilometrų storio bazalto uolienų sluoksnį.
Kaip atrodo didelės magminės provincijos išsiveržimas?
Mokslininkai teigia, kad verta prisiminti didelį ugnikalnio išsiveržimą, pavyzdžiui, Krakatau (išsiveržė 1883 m.). Išsiveržimas nusinešė daugiau nei 35 000 žmonių gyvybių, o garsas buvo girdimas net Australijoje. Tačiau išsiveržimas iš didelės magminės provincijos būtų 10 000 kartų didesnis.
Įrodymai rodo, kad tokie įvykiai sukėlė lavos srautus per dešimtis ar net šimtus tūkstančių metų. Paprastai tariant, magminius išsiveržimus reikėtų vertinti kaip ilgą tūkstančių mažesnių išsiveržimų seriją, o ne kaip vieną didelio masto išsiveržimą. Deja, po kurio laiko pasaulis tiesiog nebegali susidoroti su tokiu antpuoliu.
