„Tai gali būti svetimos civilizacijos kūrinys.“ Skelbiama sensacija ()
Artėja lemiamas monemtas.
© https://pixabay.com/photos/galaxy-space-universe-night-sky-11098/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kometa 3I/ATLAS pagaliau atskleis savo paslaptis: artėja lemiamas momentas
Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS vis dar skrieja mūsų kosminėje kaimynystėje, o mokslininkai naudojasi šiuo laiku, kad iš arčiau pažintų šį retą svečią. Jau po kelių dienų pasitaikys unikali proga detaliai ištirti objekto cheminę sudėtį ir struktūrą.
Viso mokslo pasaulio akys šiuo metu nukreiptos į objektą 3I/ATLAS. Šis iš tolimų žvaigždžių sistemų atvykęs tarpžvaigždinis klajūnas paruošė reginį, kokio nematėme ištisus dešimtmečius. Dėl ypatingo planetų išsidėstymo atsiveria reta galimybė tiesiogiai pažvelgti į materiją, kuri susiformavo už mūsų Saulės sistemos ribų.
Išnaudoti šią unikalią progą ragina ir Harvardo universiteto astrofizikas Avi Loebas, pagarsėjęs drąsia teorija, jog 3I/ATLAS gali būti nežemiškos civilizacijos kūrinys.
„Gauti duomenys gali padėti iššifruoti kometos 3I/ATLAS antiuodegio prigimtį ir paaiškinti kitas anomalijas – pavyzdžiui, neįprastas jos poliarizacijos savybes“, – savo tinklaraštyje rašė A. Loebas.
Kosminė tiesė ir Zėligerio reiškinys
|
Lemiama kometos vizito akimirka taps 2026 m. sausio 22 d. Būtent tada susidarys retas geometrinis derinys: Žemė atsidurs beveik idealioje tiesėje tarp Saulės ir objekto 3I/ATLAS. Fazinis kampas (kampas tarp Saulės, stebimo objekto ir stebėtojo Žemėje) sieks vos 0,69 laipsnio.
Astronomijos pasaulyje tai – ekstremaliai maža vertė, leidžianti stebėti vadinamąjį Zėligerio reiškinį, dar žinomą kaip opozicijos efektas. Maždaug savaitę – nuo sausio 19 iki 26 d. – mokslininkai fiksuos staigų ir itin stiprų 3I/ATLAS išmetamų dulkių ryškumo padidėjimą.
Grynoji šviesos fizika
Zėligerio reiškinys yra sudėtingas ir itin informatyvus fizikinis procesas, kurį sudaro du pagrindiniai mechanizmai:
Šešėlių paslėpimas – kai stebėtojas žiūri į objektą, turėdamas Saulę tiesiai už nugaros, kosminių dulkių dalelės uždengia savo pačių šešėlius. Dėl to visas stebimas plotas tampa gerokai šviesesnis. Faziniam kampui artėjant prie nulio, įvyksta staigus matomojo ryškio šuolis.
Koherentinė atgalinė sklaida – efektas, kai šviesos bangos persidengia ir sustiprina viena kitą. Jei dalelių dydis objekto paviršiuje yra proporcingas šviesos bangos ilgiui, atspindėta šviesa tam tikrais kampais tampa gerokai intensyvesnė.
Analizuodami, kaip stipriai 3I/ATLAS pašviesės šio reiškinio metu, astrofizikai galės nustatyti kometos dulkių tekstūrą: ar tai purūs dribsniai, primenantys kosminę vatą, ar tankios, termiškai apdorotos kietosios dalelės.
Daugumai Saulės sistemos kometų tokie matavimai yra neprieinami dėl per didelio minimalaus fazinio kampo. Pavyzdžiui, ankstesnė tarpžvaigždinė kometa 2I/Borisov niekada nebuvo stebima mažesniu nei 16 laipsnių kampu, todėl Zėligerio reiškinio užfiksuoti nepavyko.
Sudėties mįslė: ledas ar anglis?
Pagrindinis klausimas, į kurį tikimasi atsakyti: iš kokių „statybinių blokų“ sudaryta 3I/ATLAS? Zėligerio reiškinys leis tiksliai įvertinti objekto albedą – paviršiaus gebėjimą atspindėti šviesą.
Jei albedas bus itin žemas (apie 0,03), tai reikš, kad 3I/ATLAS yra juoda kaip anglis ir susideda daugiausia iš organinių medžiagų.
Jei albedas sieks 0,1–0,3, pasitvirtins prielaidos apie didelį ledo kiekį, kurį sufleravo anksčiau stebėtas neįprastas kometos antiuodegis.
Tai padės suprasti, ar kitose žvaigždžių sistemose kometos formuojasi iš tų pačių medžiagų kaip ir mūsiškėje.
Lenktynės su laiku
Šiuo metu 3I/ATLAS yra maždaug 3,33 astronominio vieneto atstumu nuo Saulės (daugiau nei tris kartus toliau nei Žemė). Jos ryškis siekia apie 16,7 ryškio (magnitudės), todėl ji pasiekiama teleskopams, kurių veidrodžio skersmuo didesnis nei vienas metras.
Tačiau mokslininkai privalo skubėti. Dangaus mechanika negailestinga: jau 2027 m. sausį objektas bus nutolęs tiek, kad jo ryškis nukris iki 24 magnitudžių. Tokiam stebėjimui prireiktų pačių galingiausių planetos instrumentų. Šis stebėjimo langas – unikali galimybė, kuri gali nepasikartoti dešimtmečius.
Kas yra kometa 3I/ATLAS?
Objektas buvo pastebėtas 2025 m. liepos 1 d. ATLAS (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System) sistemos. Tai – trečiasis istorijoje oficialiai patvirtintas tarpžvaigždinis objektas.
Nuo savo pirmtakų – „’Oumuamua“ ir „2I/Borisov“ – 3I/ATLAS skiriasi neįtikėtinu greičiu. Saulės atžvilgiu ji skrieja net 57,7 km/s greičiu (palyginimui, ’Oumuamua judėjo 26,4 km/s greičiu). Nors tikslus kometos dydis nėra žinomas (manoma, kad jis siekia nuo kelių šimtų metrų iki kelių kilometrų), laikoma, jog ji atkeliavo iš Paukščių Tako storojo disko ir yra gerokai senesnė už mūsų Saulės sistemą.
