Tai – ne planetos? Astronominė sensacija. Gali būti egzotiškesni objektai... ()
Mokslininkai atrado daugiau nei 6000 planetų už mūsų Saulės sistemos ribų. Bet naujas atradimas gali būti tikra sensacija.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau naujas tyrimas rodo, kad kai kurios iš jų gali būti ne planetos, o užmaskuotos pirmapradės juodosios skylės (primordial black holes).
Astronomai mano, kad jei objektas turi planetos masę ir daro gravitacinį poveikį savo žvaigždei, tai turi būti planeta. Tačiau galbūt kai kurie iš atrastų pasaulių už Saulės sistemos ribų iš viso nėra planetos. Astronomai mano, kad tai gali būti egzotiškesni objektai iš ankstyvosios Visatos, būtent mažos pirmykštės juodosios skylės. Tyrimas buvo paskelbtas išankstinio spausdinimo serveryje arXiv.
Pirmykštės juodosios skylės nėra įprastos juodosios skylės, susidarančios po masyvių žvaigždžių mirties. Tai hipotetinės Didžiojo sprogimo liekanos, susidariusios, kai naujai susikūrusi Visata buvo chaotiška, aukšto slėgio, energinga „sriuba“. Šios mažos juodosios skylės gali turėti Žemės ar Jupiterio masę, bet yra maždaug greipfruto dydžio arba 10–15 centimetrų skersmens.
|
Dabartiniai planetų už Saulės sistemos ribų paieškos metodai gerai matuoja masę, tačiau jie yra mažiau geri nustatant fizinį planetos dydį. Pavyzdžiui, mokslininkai dažnai naudoja metodą, kuris apima žvaigždės „svyravimo“ stebėjimą dėl netoliese esančio objekto gravitacinės įtakos. Jei svyravimas yra didelis, objektas turi didelę masę, o atvirkščiai, mažas svyravimas reiškia mažą masę.
Problema ta, kad Jupiterio masės planeta ir Jupiterio masės juodoji skylė demonstruoja lygiai tokius pačius svyravimus.
Siekdami atskirti šiuos du reiškinius, naujojo tyrimo autoriai tyrinėjo planetas, kurios buvo aptiktos naudojant tokius virpesius, bet niekada nebuvo pastebėtos joms praskriejant priešais savo žvaigždę.
Kai planeta praskrieja priešais žvaigždę, ji užstoja dalį jos šviesos, o tai leidžia mums nustatyti planetos dydį. Jei objektas gravitaciniu būdu traukia žvaigždę, bet niekada neužstoja šviesos, tai gali būti todėl, kad jis per mažas, kad būtų matomas, arba tai gali būti juodoji skylė.
Astronomai atrado, kad juodosios skylės gali gaubti kelias planetas. Šie objektai yra pakankamai masyvūs, kad jų žvaigždės svyruotų, bet jų nematyti.
Mokslininkai pripažįsta, kad šios juodosios skylės kandidatės yra tik reprezentatyvios, o ne galutinės mažų juodųjų skylių pavyzdžiai. Dauguma jų greičiausiai yra paprastos planetos, skriejančios taip, kad jos nematomos savo žvaigždžių fone. Vis dėlto kai kurios iš šių planetų gali būti pirmykštės juodosios skylės.
Tyrimo autoriai teigia, kad būsimas Nancy Grace Roman kosminis teleskopas padės gauti papildomos informacijos apie planetas, kurios gali pasirodyti esančios juodosios skylės.
Astronomai gali pastebėti, kad viena iš šių juodųjų skylių garuoja veikiama Hokingo spinduliuotės – proceso, kai juodosios skylės lėtai praranda energiją, kol išnyksta.
