Ji valgė jį tris kartus per dieną. Ji gyveno iki 117 metų ()
Iš kur šios ilgaamžės katalonės organizme tokie rezultatai?
© Arxiu de la família Branyas Morera (Public Domain) | https://en.wikipedia.org/wiki/Maria_Branyas#/media/File:Maria_Branyas_Morera_(117%C3%A8_aniversari).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai ištyrė 117 metų sulaukusios Marios Branyas Moreros organizmą. Vietoje vienos paslapties jie rado visą derinį: apsauginius genų variantus, stebėtinai jaunatvišką mikrobiomą, sklandžią medžiagų apykaitą ir imunitetą, kuris, nepaisant amžiaus, nesielgė kaip žmogaus, esančio saulėlydyje. Iš kur šios ilgaamžės katalonės organizme tokie rezultatai?
Maria Branyas Morera nuo 2023 m. sausio 17 d. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. buvo oficialiai pripažinta seniausiu gyvenančiu žmogumi pasaulyje. Ji gimė 1907 m. San Fransiske, o vaikystėje persikėlė į Ispaniją. Ji gyveno Katalonijoje, kur vidutinė moterų gyvenimo trukmė siekia apie 86 metus – Maria šią ribą peržengė daugiau nei trimis dešimtmečiais. Būtent šis skirtumas mokslui ją pavertė ne tik rekordininke, bet ir galimybe patikrinti, ar senėjimas visuomet privalo eiti išvien su ligomis.
Žurnale „Cell Reports Medicine“ publikuotame darbe tarptautinė komanda pritaikė „multiomics“ metodą – tai vienu metu atliekama daugelio biologinių sluoksnių analizė: genomo, epigenomo, metabolizmo, imuniteto bei žarnyno mikrobiomo. Dauguma tyrimų buvo atlikti naudojant kraują, paimtą, kai jai buvo 116 metų ir 74 dienos, o duomenis papildė seilių, šlapimo ir išmatų mėginiai. Rezultatai buvo lyginami su atitinkamomis kontrolinėmis grupėmis, siekiant išskirti savybes, būdingas ekstremaliam ilgaamžiškumui.
Neįtikėtini mokslininkų atradimai
|
Vienas labiausiai intriguojančių atradimų susijęs su telomeromis – chromosomų „galūnėmis“, kurios senstant paprastai trumpėja. Marios telomeros buvo labai trumpos, tačiau, nepaisant to, jos būklė išliko gera. Autoriai daro prielaidą, kad tokiu atveju telomeros gali veikti labiau kaip laiką skaičiuojantis „laikrodis“, o ne paprastas artėjančios ligos signalas. Taip pat keliama hipotezė, kad ekstremalus telomerų sutrumpėjimas gali riboti pavojingų, potencialiai vėžinių ląstelių klonų vystymąsi.
Ne mažiau įdomi buvo ir genetika. Tyrėjai nerado vieno varianto, kuris paaiškintų viską. Maža to, pas ją nebuvo aptikta klasikinio ilgaamžiškumo alelio FOXO3A. Vietoje to buvo matoma retų variantų mozaika genuose, susijusiuose su imunitetu, širdies ir kraujagyslių apsauga, neuronų bei mitochondrijų veikla. Išvada praktiška: ilgas gyvenimas nebūtinai priklauso nuo vieno „nemirtingumo geno“, o greičiau nuo daugelio smulkių biologinių pranašumų sąveikos.
Marios imuninė sistema taip pat neatitiko stereotipo „senatvė = silpnas imunitetas“. Buvo aptiktos mutacijos, būdingos kloninei hematopoezei (pvz., SF3B1 ir TET2) – procesui, siejamam su didesne vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Visgi šiomis ligomis ji nesirgo. Jos imuninis profilis rodė atsparumą, prieštaraujantį biologiniam amžiui: dalis grandžių veikė „jaunatviškai“, o imuninių ląstelių populiacijos pasižymėjo savybėmis, kurios galėjo padėti veiksmingai gintis.
Kitas sluoksnis – medžiagų apykaita. Analizės parodė palankų lipidų profilį: mažą trigliceridų kiekį, žemesnį vadinamojo „blogojo“ cholesterolio lygį, aukštesnį „gerojo“ cholesterolio kiekį ir tuo pačiu mažiau uždegiminių žymenų. Toks derinys paprastai siejamas su mažesne aterosklerozės ir demencijos rizika. Be to, užląstelinės pūslelės pernešė baltymus, skatinančius lipidų transportavimą, apsaugą nuo oksidacinio streso bei gynybos mechanizmus.
Svarbu ir tai, kad DNR metilinimo modeliai rodė, jog jos „biologinis amžius“ buvo gerokai jaunesnis (daugiau nei 20 metų) už kalendorinį, o senėjimo tempas – sulėtėjęs.
Kasdien valgė jogurtą
Ne mažiau įdomus buvo žarnyno mikrobiomas. Superilgaamžės organizme nustatytas itin aukštas Bifidobacterium lygis – tai bakterijos, siejamos su priešuždegiminiu poveikiu ir sveiku senėjimu, kurių kiekis vyresnio amžiaus žmonių organizme paprastai mažėja. Reikšminga tai, kad Maria Branyas Morera reguliariai valgė natūralų jogurtą – tai buvo viena iš jos kasdienių rutinų, siejamų su ilgaamžiškumu.
Tyrėjai pažymėjo, kad ji suvalgydavo apie tris jogurtus per dieną, o juose esančios bakterijų kultūros gali sukurti palankias sąlygas Bifidobacterium dauginimuisi. Tačiau jie pabrėžė, kad nors tai yra tikėtinas ryšys, be ilgalaikių tyrimų to negalima laikyti galutiniu priežastiniu įrodymu.
