Šokiruoja. Užšalęs ežeras staiga... „pražydo“. Kas vyksta? ()
Tyrėjai išaiškino užšalusio Čekijos ežero žydėjimo paslaptį ir mano, kad dėl klimato kaitos ir aplinkos taršos tokie reiškiniai taps dažnesni.
© Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Čekijoje užšalusio ežero ledas netikėtai nusidažė smaragdo žalumo spalva, suteikdamas biologams precedento neturinčią galimybę tyrinėti keistą ir labai grėsmingą gamtos reiškinį.
Praėjusių metų pabaigoje Čekijos mokslų akademijos mokslininkai nuvyko į Lipno ežerą Pietų Bohemijoje, kad surinktų ir ištirtų reto melsvabakterės žydėjimo žiemos viduryje pavyzdžius. Manoma, kad šio darbo rezultatai padės geriau suprasti problemą, kuri kelia grėsmę vietos jūrų gyvūnijai ir netoliese esančioms gyvenvietėms.
Kaip ir kituose vandens telkiniuose, Lipno ežere aptinkamos melsvabakterės (dar žinomos kaip cianobakterijos). Tai melsvai žalios fotosintetinančios bakterijos, kurios paprastai klesti šiltaisiais vasaros ir rudens mėnesiais, ypač aplinkoje, kurioje yra per daug maistinių medžiagų – šis procesas vadinamas eutrofikacija.
|
Reikėtų pažymėti, kad melsvabakterų žydėjimą lydi nemalonus kvapas, tačiau tikroji problema slypi jų daromoje žaloje vietos ekologijai. Ankstesni tyrimai jau parodė, kad kiekvienas dumblių žydėjimas lemia eksponentinį cianotoksinų kiekio padidėjimą, kurie gali apnuodyti ir net sunaikinti netoliese esančius vandens organizmus. Deja, stebėjimai rodo, kad klimato kaita ir žmonių tarša lemia dažnesnį dumblių žydėjimą.
Mokslininkų teigimu, daugumoje gėlavandenių Čekijos rezervuarų melsvabakterų žydėjimas paprastai nustoja iki rugsėjo pabaigos. Tačiau stebėjimai rodo, kad Lipno ežere dumblių žydėjimo sezonas tęsiasi jau seniai. Jūrų biologai ne kartą užfiksavo dideles melsvabakterų populiacijas visą lapkritį, o kai kuriose vietose – gruodį ir net sausį.
Panašios sąlygos 2025 m. pabaigoje leido dumblių biomasei išlikti ežero paviršiuje, kol vanduo pradėjo užšalti. Mokslininkai mano, kad tai buvo įmanoma dėl kelias savaites trukusių saulėtų, ramių orų ir pavėjinio vėjo. Analizės rezultatai taip pat patvirtino, kad jų lauko mėginiuose buvo aptikta įprasta melsvabakterė Woronichinia naegeliana.
Mokslininkai nustatė, kad plona ledo danga pati buvo skaidri, o melsvabakterės išlaikė savo būdingą žalią spalvą, kurią buvo lengva matyti nuo kranto. Trumpalaikis atšilimas toje vietovėje gruodžio 24 d. ištirpdė dalį ledo, kuris vėliau vėl užšalo. Žydėjimas liovėsi tik po to, kai gausus snygis pagaliau užblokavo pakankamai šviesos, kad jis pasiektų po ledu.
Tyrėjai taip pat baiminasi, kad šie lediniai žiemos žydėjimai paveiks ekosistemas ir greičiausiai taps dažnesni planetai šylant.
_(NSF).jpg)
