Kokiu greičiu Saulė sukasi aplink savo ašį? Atsakymas nustebins ()
Laikas, per kurį Saulė visiškai apsisuka aplink savo ašį, priklauso nuo to, kurioje Saulės dalyje atliekamas matavimas.
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/sunset-sun-sand-sea-ocean-landscapes-150550
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žemė apie savo ašį apsisuka per 24 valandas, Venera – per 243 Žemės paras, o Mėnulis – per 27 Žemės paras. Pasirodo, Saulė taip pat sukasi apie savo ašį. Taigi, kiek laiko užtrunka, kol Saulė visiškai apsisuka? Atsakymas priklauso nuo stebėjimo taško ir nuo to, kurioje Saulės dalyje matuojamas sukimosi greitis.
XVII amžiaus pradžioje Galileo Galilei stebėjo Saulę pro teleskopą ir pastebėjo, kad dėmės (tankios sritys mūsų žvaigždės paviršiuje) laikui bėgant juda Saulės paviršiumi. Taip astronomas nustatė, kad Saulė sukasi apie savo ašį ir visiškai apsisuka per 28 dienas.
XIX amžiaus viduryje astronomas Richardas Carringtonas, naudodamas pažangesnį teleskopą, taip pat išmatavo Saulės sukimosi aplink savo ašį greitį. Jis nustatė Saulės dėmių sukimosi greitį konkrečiame regione, maždaug 30 laipsnių platumos Saulėje, kur dėmės buvo dažniausiai pasitaikančios. Matavimai parodė, kad Saulė visiškai apsisuka aplink savo ašį per 27,3 Žemės paros.
|
Tačiau dauguma Saulės dėmių atsiranda ir išnyksta per 7–14 dienų, todėl jos neperskrieja Saulės paviršiaus mūsų žvaigždės sukimosi metu. Tačiau Galilėjus ir Karingtonas vis tiek sugebėjo nustatyti Saulės sukimosi greitį.
Tačiau Žemės sukimasis apie savo ašį šiuos skaičiavimus supainioja. Kadangi mūsų planeta skrieja aplink Saulę ir ta pačia kryptimi kaip ir Saulė, iš Žemės atlikti mūsų žvaigždės sukimosi matavimai atspindi Saulės sukimosi greitį Žemės judėjimo atžvilgiu. Šis matavimo tipas vadinamas sinodiniu sukimosi greičiu ir yra beveik dviem dienomis ilgesnis nei matavimai, atliekami žvaigždžių judėjimo atžvilgiu, vadinami sideriniu sukimosi greičiu.
Taigi, per Karingtono 27,3 Žemės parų sukimosi periodą Saulė iš tikrųjų atlieka daugiau nei vieną pilną apsisukimą aplink savo ašį. Nepaisant to, Karingtono siūlomas Saulės sukimosi greitis galiausiai buvo priimtas kaip standartinis.
Tačiau mokslininkai dabar žino, kad, palyginti su žvaigždžių judėjimu, kuris yra toks lėtas, kad šiame kontekste jį galima ignoruoti, Saulei prireiktų maždaug 25,4 dienos, kad visiškai apsisuktų apie savo ašį toje platumoje, kurioje Carringtonas stebėjo saulės dėmes. Fizikos požiūriu, žvaigždžių greitis yra teisingas Saulės sukimosi greitis, todėl jį naudosime likusioje teksto dalyje.
Problema ta, kad Saulės dėmės buvo naudojamos Saulės sukimosi greičiui matuoti, tačiau jos yra ne visur. Jų beveik nėra Saulės ašigaliuose, o ties pusiauju – labai mažai,. Taigi mokslininkų, kurie naudoja saulės dėmes Saulės sukimosi greičiui matuoti, pasirinkimą riboja tai, kurioje Saulės vietoje jie matuoja.
Iš tiesų, nėra vieno Saulės sukimosi greičio, nes kiekviena žvaigždės dalis turi savo sukimosi greitį. Tai vadinama diferenciniu sukimu ir Saulėje tai įmanoma, nes mūsų žvaigždė yra sudaryta iš dujų. Žemėje toks sukimasis neįmanomas, nes mūsų planeta yra kieta ir visos jos dalys sukasi kartu.
Naudodamiesi Saulės seismologijos ir žvaigždžių spinduliuotės matavimais, XX amžiaus antroje pusėje mokslininkai nustatė, kad Saulė greičiausiai sukasi ties pusiauju, vieną pilną apsisukimą atlikdama per 24,5 Žemės paros, ir lėčiausiai ties ašigaliais, kur pilnas apsisukimas trunka 34 Žemės paras.
Šis nuo platumos priklausomas sukimosi greičio pokytis vyksta nuo Saulės paviršiaus iki apatinės konvekcinės zonos ribos – Saulės sluoksnio, besitęsiančio maždaug trečdaliu kelio iki branduolio.
Tame pačiame regione Saulės sukimosi greitis taip pat kinta priklausomai nuo gylio. Spinduliuotės zonoje, esančioje tarp konvekcinės zonos ir Saulės branduolio, žvaigždė sukasi maždaug 26,6 Žemės paros greičiu, nepriklausomai nuo platumos.
Mokslininkai nėra visiškai tikri dėl Saulės branduolio sukimosi greičio, nes tyrėjai neturi tikslių matavimų.
