NASA ką tik patvirtino: aptiktas „neabejotinas gyvybės ženklas“ (Foto) ()
Daugiau nei tik gražūs vaizdai.
© ahundt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/nasa-usa-kennedy-space-center-621411/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Panašios į „povandenines pašvaistes“ – NASA Pietų Ramiajame vandenyne aptiko švytinčius žiedus ir įvardijo „neabejotiną gyvybės ženklą“.
Pietų Ramusis vandenynas garsėja savo laukiniu grožiu ir turtinga jūrų gyvybe, ypač atokiuose regionuose, nutolusiuose nuo intensyvios žmogaus veiklos. Žvelgiant iš kosmoso, ši milžiniška vandens erdvė dažniausiai atrodo rami ir begalinė. Tačiau neseniai po paviršiumi pasirodė kai kas nepaprasto. NASA palydovai vandenyne aptiko švytinčius žiedus – formas, tokias įspūdingas, kad jos priminė povandenines pašvaistes. Iš viršaus atrodę lyg abstraktus menas, šie vaizdai pasirodė esą galingas ženklas, jog po bangomis klesti gyvybė.
One ring to rule them all…
— NASA Earth (@NASAEarth) January 21, 2026
This ring of green and blue is from phytoplankton—tiny photosynthetic organisms that can be seen from space when their numbers explode.
Such blooms are common near New Zealand’s Chatham Islands because of the shape of the seafloor in that area. pic.twitter.com/bOOkN6BqbH
Kuo Pietų Ramusis vandenynas toks ypatingas?
|
Pietų Ramusis vandenynas yra ne tik didelis vandens telkinys – tai vienas biologiškai aktyviausių vandenyno regionų Žemėje. Per jį teka galingos srovės, kurios iš gelmių į paviršių atneša maistingąsias medžiagas. Šios medžiagos veikia tarsi gyvybės kuras, leidžiantis ekosistemoms klestėti net labai toli nuo sausumos.
Kai kurios vietovės ypač pasinaudoja šia natūralia cirkuliacija, todėl jose susidaro savotiški „karštieji taškai“, kuriuose jūrų gyvybė telkiasi stulbinamais kiekiais.
Unikalus dviejų vandenynų susitikimas
Vienas iš tokių taškų yra netoli Čatamo salų, kur šaltos pietinės srovės susiduria su šiltesnėmis subtropinėmis. Šis susidūrimas sukuria aplinką, kupiną maistinių medžiagų ir energijos.
Nuolatinis vandens maišymasis neleidžia jam užsistovėti ir užtikrina, kad organizmams visada netrūktų maisto. Tai tarsi povandeninė kryžkelė, kur gyvybė randa viską, ko reikia augimui.
Gyvybė virš ir po vandens paviršiumi
Dėl tokių sąlygų regione gyvena nepaprastai įvairi jūrų fauna. Šiuose vandenyse migruoja kailiniai ruoniai, jūrų liūtai, delfinai ir banginiai, taip pat daugybė žuvų rūšių – menkės, hoki ir lingai.
Tačiau nors šie stambesni gyvūnai dažnai patraukia visą dėmesį, tikrosios NASA atradimo žvaigždės yra gerokai mažesnės – ir nepalyginamai gausesnės.
Iš kosmoso matomas švytėjimas
Šių metų pradžioje NASA palydovai netoli Čatamo salų pastebėjo kažką neįprasto – milžinišką apskritą mikroskopinės gyvybės žydėjimą. Iš viršaus jis atrodė kaip mėlynai žali žiedai, švelniai besisukantys vandenyne.
Sausumoje salos išlieka ramios ir retai apgyvendintos, tačiau po vandeniu tuo metu vyko įspūdingas gamtos reiškinys, toks didelis, kad buvo matomas net iš orbitos.
Mažyčiai organizmai, sukeliantys švytėjimą
Švytinčius žiedus sukėlė fitoplanktonas – mikroskopiniai organizmai, sudarantys visos vandenyno gyvybės pagrindą. Kaip ir augalai, jie naudoja saulės šviesą energijai gaminti, o esant palankioms sąlygoms jų populiacija gali staigiai išaugti.
NASA paaiškino, kad gerai susimaišę vandenys ir ilgos šviesios dienos sukūrė idealias sąlygas šiam žydėjimui suklestėti.
Kodėl tai svarbu visai ekosistemai
Nors fitoplanktonas yra itin mažas, jis sudaro jūrų mitybos grandinės pagrindą. Kai jis klesti, naudą gauna visi aukščiau esantys organizmai.
Žuvys minta fitoplanktonu, didesni gyvūnai minta žuvimis, o visa ekosistema tampa stipresnė. Būtent todėl tokie regionai palaiko produktyvią žvejybą ir ilgaamžes pakrančių tradicijas.
Gyvybiškai svarbus išteklius žmonėms ir laukinei gamtai
Vandenys aplink Čatamo salas garsėja vertingomis rūšimis, tokiomis kaip uoliniai omarai, mėlynosios menkės ir pāua – kultūriškai svarbi jūrinė sraigė Naujojoje Zelandijoje.
Vietinėms čiabuvių bendruomenėms pāua turi gilią kultūrinę reikšmę, o žvejams tai – svarbus ir tvarus maisto šaltinis. Visa tai priklauso nuo pačių mažiausių jūros organizmų sveikatos.
Kur dar pasitaiko tokie švytintys žydėjimai?
Nors ši apskrita forma buvo neįprasta, fitoplanktono žydėjimai aptinkami daugelyje maistingųjų medžiagų turtingų pakrančių regionų. Panašūs vaizdai pasirodo Floridoje, Karibų jūros regione, Filipinuose, taip pat garsiose įlankose, tokiose kaip Mosquito Bay Puerto Rike ar Vaadhoo saloje Maldyvuose.
Šiltas vanduo, saulės šviesa ir maistingosios medžiagos – pagrindiniai ingredientai. Kai jie susilieja, vandenynas gali pradėti švytėti.
Aiškus gyvo vandenyno ženklas
Šie švytintys raštai yra daugiau nei tik gražūs vaizdai. Tai – matomas sveikų ir aktyvių vandenų ženklas.
NASA palydovų technologijų dėka dabar galime stebėti tokius reiškinius iš kosmoso ir geriau suprasti, kokie iš tiesų gyvi yra mūsų vandenynai. Kartais stipriausi gyvybės ženklai nėra garsūs ar dramatiški – jie tyliai švyti po vandens paviršiumi.
