Ruoškitės šokui: patikimų ilgalaikių prognozių nebus nei šiandien, nei artimiausioje ateityje (Video) ()
Kodėl orų prognozės mus apgaudinėja.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ateities nematome“: kodėl orų prognozės mus apgaudinėja ir kas iš tiesų valdo mūsų žiemas?
Gyvename laikais, kai technologijos, atrodo, turėtų nuspėti kiekvieną snaigės kritimą, tačiau realybė yra kur kas dramatiškesnė. Mūsų kaimyninėje Latvijoje verdančios diskusijos apie sinoptikų darbą yra puikus pavyzdys, kaip kinta mūsų santykis su gamta. Tai, kas vyksta už sienos, tiesiogiai atspindi „domino efektą“ visame Baltijos regione: mes prarandame gebėjimą suprasti tikrąjį šaltį, o ilgalaikės prognozės tampa labiau psichologiniu žaidimu nei tikslių duomenų rinkiniu.
Ilgalaikė prognozė – tik spėlionė ar mokslinis eksperimentas?
Srities ekspertai atvirai pripažįsta: šiandien niekas negali užtikrintai pasakyti, kas bus po mėnesio. Ilgalaikės prognozės šiuo metu labiau primena mokymosi procesą, o ne galutinį produktą. Analitikai pastebi, kad įtikinamų sezono prognozių, kurios iš tiesų išsipildytų ne dėl atsitiktinumo, tiesiog nėra.
|
Ekspertai rėžia nepatogią tiesą apie mūsų aklą tikėjimą technologijomis:
„Žmonės vis dar tikisi, kad staiga kas nors jums pasakys, kas tai bus, nors niekas niekada to nesakė. Galbūt kažkas atspėjo, bet sakė, kad iki galo nėra. Manau, kad artimiausioje, artimiausioje ateityje taip pat nebus tokių patikimų ilgalaikių prognozių“, – aiškino srities analitikai.
Vairuotojai ir kelionių planuotojai turėtų suklusti – patikimo vaizdo į priekį nematome daugiau nei kelias dienas. Tad kodėl prognozės vis tiek skelbiamos? Atsakymas paprastas: visuomenė reikalauja iliuzijos, kad ateitis yra kontroliuojama.
Vai tiesa, ka gaidāma silta ziema? #ZināmaisNezināmajā uz skatītāju jautājumiem atbild Toms Bricis. pic.twitter.com/zKvISbs90j
— Latvijas Radio 1 (@LatvijasRadio1) November 17, 2025
Šokas termometruose: kodėl mes nebesame pasiruošę šalčiui?
Nors socialiniuose tinkluose verda diskusijos, kad ši žiema yra „tokia kaip vaikystėje“, skaičiai sako ką kita. Pavyzdžiui, sausis buvo trečias šalčiausias per pastaruosius 30 metų. Tačiau rinkos stebėtojai pabrėžia paradoksą – kelios šiltos žiemos mus „sugadino“. Mes tiesiog pamiršome, kaip elgtis spaudžiant -20 ar -26 laipsnių šalčiui. Tai, kas anksčiau buvo norma, dabar tampa ekstremaliu iššūkiu tėvams, vedantiems vaikus į mokyklą, ar vairuotojams, bandantiems užkurti automobilius.
Geografinė loterija: kodėl kaimynas šąla labiau nei tu?
Klimato specialistai aiškina, kad temperatūros skirtumai net trumpais atstumais gali būti drastiški. Pavyzdžiui, viename mieste ryte gali būti -8 laipsniai, centre – -19 laipsnių, o oro uosto prieigose termometrai gali rodyti net -26 laipsnius. Tai priklauso nuo reljefo, miškų ar net 300 metrų aukščio virš jūros lygio skirtumo. Jūsų kiemas nebėra izoliuota zona – jis yra sudėtingos atmosferos sistemos dalis, kurioje lokali vieta lemia, ar jūsų vamzdžiai užšals, ar ne.
Globalinis atšilimas neužgesino žiemos: tamsa ir šaltis niekur nedingsta
Nors vidutinė metinė temperatūra kyla nuo 1924 metų, tai nepanaikina šalčio bangų fakto. Ekspertai primena: net jei išsipildys ekstremaliausi atšilimo scenarijai, mes vis tiek liksime ten, kur esame – šiaurėje. Žiemą čia nėra saulės šilumos, todėl, jei neatplauks masės iš vandenyno ar pietų, bus šalta ir tamsu. Klimato kaita nereiškia žiemos pabaigos – ji reiškia, kad mes tampame pažeidžiamesni netikėtiems jos šuoliams.
Perspėjimų lietus: naujos saugumo taisyklės jūsų telefone
Pastebėjote, kad įspėjimų apie orus gaunate vis daugiau? Tai – nauja strategija. Dabar prognozės vertinamos ne tik pagal skaičius, bet ir pagal tai, kaip jos paveiks jūsų gyvenimą.
Pavyzdžiui, spalio mėnesio pirmasis sniegas pirmadienio rytą užtrauks „oranžinį“ įspėjimą dėl avarijų statistikos, nors toks pat sniegas sekmadienio naktį gali likti beveik nepastebėtas. Naujos taisyklės sako: geriau perspėti apie staigų -20 laipsnių šaltį dabar, nei vėliau skaičiuoti nuostolius. Tai nėra panikos kėlimas – tai bandymas prižiūrėti visuomenę, kuri atprato nuo tikrosios šiaurietiškos gamtos.
.jpg)
