Geologai atskleidė mįslingųjų Gamburcevo kalnų Antarktidoje paslaptį
(0)
Po nepaprastai storu ledo sluoksniu glūdinčių Gamburcevo kalnų Antarktidoje tarptautinio tyrimų projekto rezultatai atskleidė, jog Alpių dydžio kalnų sistema „gyveno“ du gyvenimus. Toks dvigubas paaiškinimas leido įminti seniai šiuos kalnus gaubusią mįslę – kaip senutėlio žemyno viduryje gali egzistuoti visiškai jauni kalnai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Jau pirmieji polediniai matavimai atskleidė, jog Gamburcevo kalnams būdingas labai jaunas reljefas su staigiais ir dideliais aukščių skirtumais. Be to, kalnai išsidėstę vietovėje, kurioje, pagal visus geologinius dėsnius, galėtų egzistuoti tik labai senų kalnų uolynai. Šis akibrokštas mokslininkus glumino ilgiau, nei pusšimtį metų.
Savo dydžiu Gamburcevo kalnai prilygsta Europos Alpėms. Tiesa, antarktinis Alpių analogas stūkso po storu ledo sluoksniu – net virš aukščiausios Gamburcevo kalnų viršūnės (jos aukštis – daugiau kaip 3 km) slūgso maždaug 600 metrų storio ledo pluta. Žemiausiose kalnų vietose ledo storis viršija 4 km.
Kiek šiems kalnams metų, iki šiol nebuvo žinoma. Remdamiesi netiesioginių tyrimų duomenimis, mokslininkai šiems kalnams buvo linkę priskirti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų milijonų metų amžių.
2008-2009 m. septynių valstybių geologai atliko didžiulio masto Gamburcevo kalnų geodezinio matavimo procedūrą. Lėktuvuose sumontuotais radarais, vietos gravitacinius ir magnetinius laukus matuojančiais oro ir antžeminiais įrenginiais, taip pat seisminiais matavimais mokslininkai surinko didžiulį duomenų masyvą, kurį apdoroję galėjo daryti išvadas apie mįslingųjų kalnų formą ir vidinę struktūrą. Gautus rezultatus pavyko susisteminti – mokslininkai atkūrė sudėtingą šios kalnų sistemos vystymosi schemą.
Paaiškėjo, jog kalnodaros procesai čia prasidėjo prieš daugiau nei 1 mlrd. metų, susidūrus dviem tektoninėms plokštėms. Po šio įvykio iškilo Rodinijos superžemynas. Plokštėms susidūrus, šiame regione susiformavo pirmieji kalnai. Beje, uolienos ne tik kilo aukštyn, bet ir leidosi žemyn, į gelmes, kur formavosi daugiakilometrinės kalnų „šaknys“.
Per kitus šimtus milijonų metų pirmąsias viršukalnes sunaikino erozija. Tačiau pogrindinė kalnų sistemos dalis išliko.
Prieš 250-100 mln. metų, beveik toje pačioje vietoje vyko nauji intensyvūs plokščių judėjimo ir susidūrimo procesai (riftogenezė). Po šių įvykių Gamburcevo kalnų pamatuose susiformavo lūžiai, o pačios kalnų „šaknys“ ėmė šilti, jaunėti ir, svarbiausia, įgijo plūdrumo, dėl kurio ėmė kilti į viršų ir pakartotinai formuoti senąją kalnų sistemą.
Paskutinius Gamburcevo kalnų bruožus suformavo upės, o vėliau, pasikeitus klimatui, – ledynai, kurie čia šeimininkauja maždaug 35 mln. metų.
Mokslininkai įsitikinę, jog Gamburcevo kalnuose ir prasidėjo ledynų, storu skydu padengusių visą Antraktidos žemyną, ekspansija. Tiesa, geologai pažymi, jog būtent ledynas „antarktinėmis Alpėmis“ vadinamus Gamburcevo kalnus apsaugojo nuo neišvengiamo irimo. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Nature“.
Tyrėjų kolektyvas ketina tęsti tyrimus ir Gamburcevo kalnų regione planuoja giluminius gręžinius. Geologai norėtų pasiekti senąsias šių kalnų liekanas ir patikslinti žinias apie turtingą jų istoriją. Be to, gręžimo metu gauti ledo mėginiai mokslininkams atskleis planetos praeityje vyravusio klimato ypatybes.
Parengė Saulius Žukauskas, sauliuszukauskas01@gmail.com