Po didžiausia pasaulio dykuma – beprotiškas radinys. Kaip 7-ios Baltijos jūros. Užtektų žmonijai 1 000 metų ()
Remiantis šaltinio medžiaga, tokie ištekliai teoriškai galėtų tenkinti žmonijos poreikius net tūkstantį metų.
© NASA (Public Domain) | https://lt.wikipedia.org/wiki/Sachara#/media/Vaizdas:Sahara_satellite_hires.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po Sacharos smėlynais glūdi milžiniški gėlo vandens rezervuarai. Kaip nurodo „Import Ręczny“, naujausiais skaičiavimais, šie ištekliai siekia apie 150 tūkst. kub. km, o tai atitinka septynių Baltijos jūrų tūrį.
Sachara – didžiausia pasaulio dykuma, tačiau po jos paviršiumi slūgso platūs požeminio vandens telkiniai. Mokslininkai skaičiuoja, kad jų dydis gali siekti net iki 150 tūkst. kubinių kilometrų, kas apytiksliai prilygsta septynioms Baltijos jūroms. Remiantis šaltinio medžiaga, tokie ištekliai teoriškai galėtų tenkinti žmonijos poreikius net tūkstantį metų.
Prieš kelis tūkstančius metų dabartinės Sacharos teritorija buvo žalia ir kupina gyvybės. Šiame regione gyveno žmonės ir daugybė gyvūnų. Šiandieniniai rezervuarai – tai anų drėgnųjų laikų palikimas, kuris jau dešimtmečius traukia tyrėjų ir Šiaurės Afrikos valdžios dėmesį. Jau XX a. viduryje pradėta pirmoji, ribota šių vandenų gavyba.
|
2010 m. Libijoje startavo „Didžiosios dirbtinės upės“ projektas, kurį inicijavo Muammar al-Gaddafi. Jo tikslas buvo atvesti vandenį iš giliųjų geologinių sluoksnių į miestus ir dirbamus laukus. Vidinis konfliktas Libijoje nutraukė plano įgyvendinimą, palikdamas infrastruktūrą, kuri nepasiekė numatyto efekto.
„Didžiosios dirbtinės upės“ projektas
Naujesni skaičiavimai rodo, kad visa Šiaurės Afrikos juosta gali slėpti net apie 660 tūkst. kubinių kilometrų geriamojo vandens. Dėl to šis regionas patenka į teritorijų, turinčių didžiausią požeminių išteklių potencialą, sąrašą, nors jų panaudojimas reikalauja brangios infrastruktūros ir ilgalaikio planavimo.
Vandens rezervuarai didėja
Iš palydovo „Grace“ duomenų matyti, kad vandens kiekis po Sachara auga. Žemės plutos svorio pokyčių analizė rodo, kad nepaisant vandens ėmimo, šių išteklių balansas didėja. Toks pastebėjimas gali palengvinti tvarios vadybos ir stebėsenos strategijų kūrimą tarptautiniu mastu.
Ekspertai nurodo, kad tinkamas rezervuarų valdymas atneštų naudos vietos bendruomenėms ir visai Šiaurės Afrikai. Pagrindinė sąlyga yra tarptautinis bendradarbiavimas ir atsargi eksploatacija, kad šių išteklių potencialas virstų tvariu regiono vandens saugumo pagerėjimu.
