Jis beveik palietė Saulę. Dabar tai keičia tai, ką žinome apie savo žvaigždę ()
Šie stebėjimai plečia mūsų žinias apie Saulės vėjo kilmę ir elgseną.
© NASA (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dėka zondo „Parker Solar Probe“ duomenų, mokslininkai vis geriau supranta, kaip Saulės vėjas įgauna energijos ir pagreitį. Šie procesai daro įtaką visoms Saulės sistemos planetoms.
Tyrimai, kuriuos atlieka mokslininkai, analizuojantys duomenis iš artimiausių „Parker Solar Probe“ skrydžių pro Saulę, rodo, kad šie stebėjimai plečia mūsų žinias apie Saulės vėjo kilmę ir elgseną. Ši informacija yra esminė prognozuojant kosminius orus ir suprantant fizinius mechanizmus, nuolatos vykstančius šalia žvaigždžių.
Tyrėjų grupė, vadovaujama Kristopherio Kleino iš Arizonos universiteto ir rengianti publikaciją žurnalui „Geophysical Research Letters“, aprašo, kaip „Parker Solar Probe“ stebėjimai leido išmatuoti energijos perdavimo greitį heliosferoje – plačioje srityje, kurią veikia Saulės aktyvumas. Pokyčiai šioje erdvėje veikia ne tik Žemę, bet ir likusią Saulės sistemos dalį bei dar tolimesnius tarpžvaigždinius regionus.
|
Medžiagos išsiveržimai iš Saulės, tokie kaip vainikinės masės išmetimai (CME), gali sukelti trikdžius Žemėje. Jie apima palydovų darbo orbitoje bei radijo ryšio perdavimo Žemės paviršiuje sutrikimus. Taip pat jie gali turėti įtakos radiacijos dozėms, kurias gauna lėktuvų, skrendančių netoli polių, keleiviai.
Nors Saulė neturi kieto paviršiaus, ją supa daugiasluoksnės struktūros. Išoriausia jų yra vainikas ir būtent ten užfiksuotas neįprastas temperatūros šuolis – nuo maždaug 5500 °C žemesniuose sluoksniuose iki daugiau nei 2 mln. °C vainike. Šis procesas, nepaisant ilgalaikių tyrimų, vis dar išlieka viena pagrindinių mokslo mįslių.
Naujausi duomenys leido sukurti tikslesnius plazmos elgsenos modelius. Dalelių greičio pasiskirstymui analizuoti panaudotas specialus skaitmeninis įrankis ALPS, kuris pašalina anksčiau taikytas supaprastintas prielaidas. Tai leidžia mokslininkams tiksliai nustatyti energijos mainų greitį Saulės vėjuje.
Tyrėjų teigimu, geresnis supratimas apie tai, kaip Saulės vėjas praranda energiją (vadinamasis slopinimas), turi įtakos interpretuojant procesus, vykstančius kituose astrofiziniuose objektuose, pavyzdžiui, akreciniuose diskuose ar tarpžvaigždinėse dujose. Zondo surinkti duomenys ne tik leidžia prognozuoti reiškinius artimiausioje Saulės aplinkoje, bet ir tampa įrankiu tiriant visą kosmosą.
.png)
