Tai viena populiariausių žuvų Lietuvoje. Dvi šalys ką tik uždraudė ją valgyti ()
Daugeliui žmonių ši žuvis yra sveikos mitybos simbolis, būtina jų mityboje.
© Hans-Petter Fjeld, CC BY-SA 2.5 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Salmo_salar-Atlantic_Salmon-Atlanterhavsparken_Norway_%28cropped%29.JPG
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuviai noriai vartoja lašišą įvairiomis formomis – mes mielai perkame lašišos filė, kepsnius ar rūkytą lašišą.
Tuo tarpu mus pasiekė žinia, kad dvi šalys – Australija ir Naujoji Zelandija – visiškai uždraudė atlantinės lašišos (Salmo salar) gamybą, pardavimą ir vartojimą. Kokia to priežastis? Ar turėtume nerimauti?
Ši informacija daugeliui gali būti šokiruojanti. Vertinama dėl savo skonio ir sveikatą stiprinančių savybių, atlantinė lašiša yra viena populiariausių žuvų mūsų šalyje, tačiau pasirodo, kad verta atidžiau panagrinėti ir apsvarstyti, ar tai tikrai saugus pasirinkimas.
Esmė ta, kad Australijos ir Naujosios Zelandijos valdžios institucijos pripažino, jog jos auginimas ir vartojimas gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai.
|
Šio prieštaringai vertinamo sprendimo priežastis – abejonės dėl pramoninių žuvų ūkių. Juose žuvys laikomos šokiruojančiu tankumu – šimtai tūkstančių, net milijonai individų didžiuliuose jūriniuose narvuose. Tokia padėtis palanki ligų, įskaitant jūrines utėles, plitimui. Siekdami sumažinti nuostolius, žuvų augintojai griebiasi įvairių antiparazitinių vaistų ir antibiotikų.
Tarša taip pat yra rimta problema. Likę pašarai ir kitos žuvų auginimo metu naudojamos medžiagos patenka tiesiai į vandenį ir jį užteršia.
Ar atlantinė lašiša tikrai nesveika?
Ar atlantinė lašiša tikrai nesveika? Šį klausimą neabejotinai užduoda daugelis lašišos mėgėjų. Svarbu pažymėti, kad klausimas nėra aiškus. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir toliau rekomenduoja valgyti žuvį 1–2 kartus per savaitę kaip baltymų, vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinį.
Vis dėlto susirūpinimą kelia ūkiuose auginamos žuvys. Jų atveju pagrindinis rūpestis yra mažesnis omega-3 riebalų rūgščių kiekis, palyginti su laukinėmis žuvimis, taip pat cheminių medžiagų likučių buvimas. Šiuo atveju ypač aktuali ūkiuose auginama lašiša, nes jos pašaro sudėtis taip pat kelia susirūpinimą. Jos maiste galima rasti konservantų, dažiklių ir gyvūninių atliekų. Štai kodėl tam tikrų kenksmingų medžiagų kiekis ūkiuose auginamose lašišose yra gerokai didesnis nei laukinėse žuvyse.
Žinoma, tai nebūtinai reiškia, kad kiekvienas lašišos gabalėlis yra pilnas toksinų ir kelia pavojų sveikatai. Svarbiausi veiksniai yra jos kilmė, ūkininkavimo standartai ir vartojimo dažnumas – į visus juos reikia atidžiai atsižvelgti.
Atlantinė lašiša yra dažniausiai parduotuvėse randama lašiša, daugiausia auginama ūkiuose. Atsižvelgiant į dabartinę kontroversiją, verta apsvarstyti Ramiajame vandenyne aptinkamą raudonąją lašišą (Oncorhynchus nerka, dar žinoma kaip nerka) kuri paprastai gyvena laisvėje.
Nerkos paprastai pasižymi palankesniu riebalų rūgščių profiliu ir mažiau teršalų. Mėsos tekstūra ir skonis taip pat skiriasi; nerka dažnai yra mažiau riebi ir skanesnė.
