Šiurpus atradimas... Augalai „rėkia“ – o vabzdžiai tai girdi... (VIDEO) ()
Augalų skleidžiamas garsas tikriausiai galėtų tapti įrankiu kenkėjams paveikti.
© Rob Bertholf, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Cherry_Tomatoes_From_The_Garden_%28120856449%29.jpeg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei manote, kad augalai tyli, laikas tai pakeisti.
Naujas Izraelyje ir Turkijoje atliktas tyrimas parodė, kad stresą patiriantys augalai skleidžia ultragarsinius pavojaus signalus, o vabzdžiai prisiderina prie šio paslėpto ryšio kanalo. Žemės ūkiui ir ekologijai šis atradimas galėtų būti galingas informacijos šaltinis.
Tel Avivo universiteto tyrime, paskelbtame žurnale „American Friends of Tel Aviv University“ , kandys vengė dehidratacijos kamuojamų pomidorų, kurie atitinkamai „skleidė garsus“. Komanda užfiksavo ultragarsinius augalų „spragtelėjimus“ ir vėliau juos atkūrė šalia sveikų pomidorų.
|
Turėdami pasirinkimą, kandys rinkosi „tylius“ augalus kiaušinėliams dėti. Mokslininkai šį elgesį interpretuoja kaip bandymą suteikti lervoms geresnes išgyvenimo galimybes. Jie taip pat vadina tai pirmuoju aiškiu įrodymu, kad gyvūnas reaguoja į augalo skleidžiamus garsus.
Naujame tyrime nustatyta, kad augalai, patiriantys stresą, skleidžia ultragarso pliūpsnius. Kai pomidorams ar kitiems augalamas trūksta vandens ar kitaip pažeidžiami, jie skleidžia trumpus, aukšto dažnio garsus, kurių žmonės negirdi, tačiau kurie patenka į šikšnosparnių ir daugelio vabzdžių girdimąjį diapazoną.
Tyrėjai teigia, kad tai, jog kandžių patelės nuolat rinkosi „tylius“ augalus, o ne tuos, kurie „skundėsi“, rodo, jog vabzdžiai suvokia akustinę informaciją ir paverčia ją praktiniu sprendimu – kur „investuoti“ savo palikuonis.
Teigiama, kad idėja, jog augalai nuolat „transliuoja“ savo būseną, yra svarbi žemės ūkiui. Ankstesni darbai parodė, kad mikrofonai ir dirbtinis intelektas gali aptikti ir klasifikuoti augalų garsus, susijusius su vandens trūkumu ar fizine žala, dar prieš atsirandant matomiems streso požymiams.
Ūkininkai galėtų naudoti tokius ankstyvus signalus, kad tiksliai sureguliuotų drėkinimą, o tai ypač svarbu, kai svarbus kiekvienas vandens lašas ir kiekviena sąskaita už elektrą.
Dar viena šio tyrimo išvada yra ta, kad jei vabzdžiai vengia stresą patiriančių augalų akustinio profilio, garsas gali būti priemonė kenkėjų elgesiui paveikti. Mokslininkai teigia, kad šis atradimas gali paskatinti naujus garsu pagrįstus augalų apsaugos metodus, kartu su esamais metodais, tokiais kaip buveinių tvarkymas ir tikslinis purškimas.
Daugelis ekspertų tai laiko dar vienu būdu sumažinti masinį pesticidų naudojimą, išlaikant stabilų derlių.
