„Mes stovėjome ant visiško išnykimo slenksčio“ Kas iš tiesų įvyko 2026-ųjų pradžioje? ()
Apokaliptiniai skaičiai.
© Drajt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/cosmos-train-the-sun-earth-4888643/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2026 metų pradžioje astronomai užfiksavo įvykį, padalijusį Saulės sistemos istoriją į „iki“ ir „po“. Ginčai dėl tarpžvaigždinio svečio 3I/ATLAS kilmės nutilo. Tačiau horizonte iškilo nauja mirtina grėsmė – didžiulė kometa, galėjusi susidurti su Žeme. Vis dėlto įvykių eiga žmonijai susiklostė netikėtai palankiai. Šios kosminės dramos detales interviu leidiniui „AiF“ atskleidė fizikas, technikos mokslų kandidatas ir atsargos pulkininkas Vladimiras Kovalenko.
Lankytojas su dirbtiniu intelektu
Viskas prasidėjo tuomet, kai Saulės sistemos pakraštyje buvo pastebėtas keistas objektas, kuriam suteiktas indeksas 3I/ATLAS. Jo elgesys iš karto sukėlė šoką mokslo bendruomenėje – jis judėjo trajektorijomis, neįmanomomis natūraliam dangaus kūnui. Susidarė įspūdis, kad šį iš kosmoso gelmių atskridusį „pasiuntinį“ kažkas valdo.
|
Neilgai pabuvęs Saulės sistemoje, paslaptingas svečias dingo tarpžvaigždinėje erdvėje, tačiau prieš išvykdamas Jupiterio orbitoje paliko „staigmeną“ – tyrimų zondą. Šis aparatas nedelsdamas pradėjo veikti ir nukreipė galingus spindulius į dujinio milžino gelmes – į garsųjį Didįjį raudonąjį tašką.
Ar Jupiteris buvo įžiebtas? Kam ateiviams reikalinga antra Saulė?
Poveikis Jupiteriui buvo toks intensyvus, kad branduolinės fizikos specialistai sunerimo. Zondas tiesiog „peršvietė“ planetą gama spinduliuote.
„Jupiterio cheminė sudėtis beveik tokia pati kaip Saulės. Jo gelmėse, ypač Didžiojo raudonojo taško srityje, yra milžiniškas kiekis deuterio ir tričio mišinio. Išorinis poveikis teoriškai galėjo sukelti grandininę termobranduolinę reakciją. Jei taip būtų nutikę, sistemoje būtų įsižiebęs antras šviesulys, kurio vandenilio atsargų pakaktų dešimtims milijonų metų“, – aiškino Vladimiras Kovalenko.
Mokslo bendruomenėje netrukus kilo hipotezė: gal nežinoma civilizacija siekė sušildyti Marsą? Juk pavertus Jupiterį mažąja žvaigžde būtų galima ištirpdyti Marso ledynus ir sudaryti sąlygas kolonizacijai. Tačiau, kaip parodė tolesni įvykiai, „ateivių“ planai buvo visai kitokie.
Milžiniška kometa Žemės kryptimi
Kol mokslininkai svarstė apie Jupiterio likimą, Saulės sistemos pakraštyje buvo aptikta nauja grėsmė – kometa C/2026 A1. Dėl milžiniško dydžio ji netrukus praminta „Didžiąja 2026 metų kometa“. Jos branduolio skersmuo siekė apie 2,5 tūkst. kilometrų – beveik kaip Mėnulis, tik sudarytas iš ledo, dujų ir milžiniško kieto intarpo, kurio kilmė nežinoma.
Šios dangaus klajūnės trajektorija pribloškė net patyrusius astronomus. Kometa turėjo praskrieti arčiau nei 200 tūkst. kilometrų nuo Žemės – tai dvigubai arčiau nei Mėnulio orbita.
„Laboratorijoje „Biofizika-33“ sumodeliavome galimas pasekmes. Skaičiai buvo apokaliptiniai. Gravitacinis poveikis, nuolaužų kritimas ir klimato pokyčiai būtų sunaikinę nuo 80 iki 100 proc. visos Žemės biosferos. Buvome atsidūrę ties visiško išnykimo riba“, – teigė fizikas.
Netikėtas posūkis: gelbėjimo misija
Situacija atrodė beviltiška. Žmonija paprasčiausiai nebūtų spėjusi pasirengti susidūrimui su tokiu milžinu. Ir tuomet įvyko neįtikėtinas dalykas.
Zondas, kuris skriejo netoli Jupiterio ir kėlė nerimą branduolinės energetikos specialistams, staiga aktyvavosi ir visu greičiu pasuko kometos link. Tai, kas nutiko vėliau, mokslininkai gali apibūdinti tik kaip ateivių inžinerinės minties stebuklą. Po 3I/ATLAS modulio sąveikos su kometa pastarosios trajektorija staiga pakito. Kosminis „žudikas“ praskriejo pro Žemę ir jokios žalos nepadarė.
Paslaptis, kurią dar teks įminti
„Greičiausiai šios kometos net nepamatysime teleskopais – ji tolsta. Pasirodo, paslaptinga civilizacija, kurios zondą laikėme grėsme, iš tiesų mus išgelbėjo“, – kosminės dramos atomazgą komentavo Kovalenko.
Dabar tyrėjams kyla dar daugiau klausimų nei pradžioje. Kas yra šie gelbėtojai? Ar jie atsitiktinai atsidūrė netoli mūsų, ar mus stebėjo? Ir jei jie geba keisti Mėnulio dydžio kosminių kūnų trajektorijas, ar turėtume nerimauti dėl tikrųjų jų ketinimų? Visų pasaulio šalių astronomai dabar atidžiai stebi naktinį dangų, ieškodami naujų užuominų iš paslaptingojo „pasiuntinio“ 3I/ATLAS.
![[ŽT] Tai skamba kaip mokslinė fantastika. NASA ką tik „išpakavo“ 3I/ATLAS siuntą. Štai ką jie rado](/photo/202602/22/09/thumb_21024__paveikslas(9789).png)
.png)
