Sibiro „dujų bomba“ paruošta: štai kas kyla į paviršių ()
Visame pasaulyje didėja ekstremalių meteorologinių reiškinių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visame pasaulyje didėja ekstremalių meteorologinių reiškinių, tokių kaip karščio bangos, potvyniai ir miškų gaisrai, dažnumas bei mastas. Žiniasklaidoje daugiausia dėmesio skiriama anglies dioksido emisijai į atmosferą, tačiau klimatui įtaką daro ir metanas. Po 2020 metų karščio bangos ir tirpstant amžinajam įšalui Sibire, šio junginio koncentracija atmosferoje padidėjo. Būtent todėl kalbama, kad Sibire pažadintas „miegantis milžinas“ – 80 kartų didesnė grėsmė nei CO₂ per trumpąjį laikotarpį. Kokios to pasekmės klimatui?
|
Kylant temperatūrai, prasideda iki tol sušalusios organinės medžiagos irimas. Jei jis vyksta esant deguoniui, susidaro anglies dioksidas, o jei be deguonies – metanas. Tirpstant amžinajam įšalui, jame įkalintų dujų emisija gali turėti milžinišką įtaką klimatui.
Rusijos hidrometeorologijos centras nustatė, kad 2015 metų Sibiro pavasaris buvo šilčiausias per 125 stebėjimų metus. Temperatūros kilimas, gaisrai ir amžinojo įšalo tirpimas yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą skatina.
„Jei amžinasis įšalas pradės tirpti per greitai, į atmosferą išmetamas metanas gali didinti pasaulinį atšilimą. Jo padidėjusi koncentracija pasireiškė per rekordines karščio bangas Sibire 2020 metų vasarą ir išsilaikė kelis mėnesius. Tai matyti palydovinėse nuotraukose“, – sakė AGH Mokslo ir technologijos universiteto Geologijos, geofizikos ir aplinkos apsaugos fakulteto profesorius Jaroslawas Majka.
