Ką nuveikė LHC greitintuvas per dvejus veiklos metus? (5)
Pateikiame interviu su profesoriumi Zigfridu Betke (Siegfried Bethke), šiuo metu užimančiu Makso Planko fizikos instituto Miunchene (Vokietija) direktoriaus pareigas. Pokalbio tema – Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atliekami tyrimai ir ateities prognozės.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Profesoriau, dalelės Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve skrieja jau daugiau nei dvejus metus, detektoriai sugebėjo užregistruoti apie trilijoną (tūkstantį milijardų) susidūrimų. Ar pavyko pasistūmėti į priekį?
Mūsų paieškos vyksta labai intensyviai, tačiau dar nepavyko aptikti iki tol nežinomų dalelių. Netgi galima teigti, jog nepasireiškė jokie papildomi efektai, kurie leistų kalbėti apie naujas teorijas ar naują fiziką.
Tai nėra labai įkvepiantis teiginys.
Tai iš tikrųjų šiek tiek nuvilia, tačiau svarbu pažymėti, jog tai nėra netikėta. Mes nuo pat pradžių žinojome, jog mums prireiks milžiniško susidūrimų kiekio, kad gautume įtikinamą statistiką. Būtent dėl to greitintuvas veiks ne viso labo dvejus, o dešimt ar dvidešimt metų. Na, paslapčia mažumėlę tikėjomės, jog gamta pateiks mums siurprizą kiek anksčiau. Vis dėlto ir be gamtos pagalbos jau turime daugiau nei 100 mokslinių publikacijų.
Apie ką jos, jeigu nieko naujo nepavyko aptikti?
Netgi jeigu nepavyksta aptikti nieko konkretaus, įmanoma nustatyti dominančio reiškinio ribas, pavyzdžiui, supersimetrinių kvarkų masę. Šios dalelės gerokai praplėstų dabartinį dalelių fizikos modelį. Mes žinome, jog jų masė turėtų bent tūkstantį kartų viršyti protonų masę. Iš pradžių gali pasirodyti, kad tai visiška nuobodybė, bet fizikams tai labai įdomu, nes gali padėti sukurti naujas teorijas. Be to, kaip ir planavome, Didįjį greitintuvą panaudojame dabartiniam standartiniam elementariųjų dalelių fizikos modeliui patikrinti.
Ir ką jums prireikė patikrinti?
Mes žinome, jog standartinis modelis negali būti galutinė gamtos veikimą nusakanti teorija. Jame per daug neatsakytų klausimų, tad apie teorijos, aprašančios viską, lygį net nėra ką kalbėti. Taigi, esant itin didelėms energijoms, mes tikimės aptikti nuokrypių. Turėdami Didįjį greitintuvą, pirmąkart galime išnaršyti šias dominančias sritis.
Tad ar jau pavyko sugriauti standartinį modelį?
Sakyčiau, situacija yra priešinga, nes netgi esant didelėms energijoms matavimų rezultatai labai gerai sutampa su teoriniais spėjimais. Tai labai šaunu standartinio modelio atžvilgiu, tačiau kalbant apie naują fiziką, tokios žinios nuvilia.
O kaip dėl paslaptingojo Higso bozono, kuris, kaip teigiama standartiniame modelyje, elementariosioms dalelėms suteikia masę? Niekam iki šiol jo nepavyko aptikti.
Mes lygiai taip pat dar negavome vienareikšmio teigiamo signalo. Nors galima pasidžiaugti tuo, kad iš paieškos lauko pavyko išmesti daugybę sričių, tad Higso dalelės slėpynių plotai tikrai mąžta. Kitais metais mes norime suaktyvinti savo tyrimus šiose energijų srityse. Jeigu šią dalelę pavyktų aptikti, tai būtų tikras triumfas.
O jeigu nepavyktų, ar tai būtų laikoma skausminga nesėkme?
Ne, visiškai ne. Jeigu mums savo matavimais pavyktų paneigti Higso bozono egzistavimą, tai sukeltų tikrą revoliuciją. Standartinį modelį tektų išmesti į šiukšlių dėžę. Teoretikai privalėtų surasti alternatyvią teoriją, galinčią deramai paaiškinti mūsų pasaulio sandarą iki pat mažiausių jo detalių. Tai netgi būtų kur kas įdomiau, nei tiesiog patvirtinti Higso dalelės egzistavimą.
Kada būsite tikri dėl savo rezultatų?
Didysis greitintuvas jau daugiau nei metus veikia netikėtai sklandžiai. Jis suteikia tokį kiekį duomenų, kokio nesitikėjome netgi pačiose optimistiškiausiose prognozėse. Jeigu viskas ir toliau taip vyks, pasimatyti su Higso dalele arba kartą ir visiems laikams paskelbti apie jos nebuvimą tikimės vėliausiai kitų metų pabaigoje.
