Mes neieškojome gyvybės kosmose. Dabar mokslininkai persigalvojo ()

2026-03-11

Kas žino, galbūt kažką (arba ką nors) pražiūrėjome?

© YourAveragePhotographer (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/space-planet-moon-cosmos-scifi-7212838/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Naujausi tyrimai rodo, kad reikėtų pakeisti kriterijus, naudojamus ieškant nežemiškos gyvybės. Skystas vanduo gali egzistuoti ir už klasikinės tolimų žvaigždžių „gyvenamosios zonos“.

Naujausi mokslininkų atradimai gali pakeisti mūsų požiūrį į gyvybės paieškas kosmose. Dešimtmečius buvo manoma, kad geriausia vieta ieškoti organizmų yra planetos, esančios vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, t. y. tokios, kurių paviršiuje vanduo gali būti skystos būsenos. Tačiau prof. Amri Wandelio atlikti tyrimai rodo, kad šios zonos ribos nėra tokios griežtos, kaip manyta iki šiol.

Hebrajų universiteto mokslininkai sutelkė dėmesį į specifinių sąlygų egzoplanetas – vadinamąsias potvynio jėgų surakintas planetas, t. y. tokias, kurios visada atsisukusios į savo žvaigždę viena puse. Iki šiol buvo manoma, kad tokios planetos, turinčios vieną nuolat apšviestą ir kitą permanentinėje tamsoje skendintį pusrutulį, negali išlaikyti skysto vandens, todėl nėra palankios gyvybei atsirasti. Prof. Wandelis pritaikė pažangų klimato modelį tokių pasaulių paviršiaus temperatūros pasiskirstymui analizuoti. Rezultatai gali nustebinti: priešingai nei manyta anksčiau, būtent tamsiojoje šių planetų pusėje gali būti sričių, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio, o vanduo neužšąla. Šilumos perdavimas iš šviesiosios planetos pusės sudaro sąlygas egzistuoti didelėms zonoms, kuriose gali būti skysto vandens.

Šie atradimai praplečia paieškų horizontus, ypač kalbant apie planetas, skriejančias aplink vadinamąsias raudonąsias nykštukes ir K tipo žvaigždes. Ankstesniuose modeliuose tokie pasauliai buvo atmetami kaip per karšti arba per šalti skystam vandeniui egzistuoti, tačiau Jameso Webbo teleskopo duomenys parodė, kad šiltųjų „superžemių“ atmosferose gausu vandens garų ir kitų lakiųjų junginių, o tai patvirtina naujas teorijas.

[EU+Kuponai] Ruošiamės vandens pramogoms! Pirmieji laimi daugiausiai. SUP irklenčių ir pompų kaina kelia šypseną

2021 1

Rekordiškai žemos kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

30-ies d. pinigų grąžinimo garantija

12-os mėn. garantija

Išsamiau

Tyrimai taip pat rodo, kad net ir už klasikinės gyvenamosios zonos esančios egzoplanetos gali būti įdomios astrobiologijos požiūriu. Tolimuose, šaltuose pasauliuose, kurių paviršių dengia storas ledo sluoksnis, po ledu gali tyvuliuoti ežerai ar net skysto vandens vandenynai. Tai gerokai padidina vietų, kuriose galėtų atsirasti palankios sąlygos gyvybei vystytis, skaičių.

Nauji atradimai ne tik atnaujina mūsų dabartinius gyvybės paieškos kriterijus, bet ir leidžia manyti, kad verta atidžiau pažvelgti į egzoplanetų, kurios anksčiau buvo laikytos nepalankiomis gyvybei atsirasti, potencialą. Išplėtus „ekosferos“ apibrėžimą, teleskopų ir tyrimų zondų dėmesį galima nukreipti į planetas, kurios anksčiau buvo pašalintos iš tolesnės analizės. Kas žino, galbūt kažką (arba ką nors) pražiūrėjome?

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

tech.wp.pl

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()