Po JAV vyksta kažkas keisto. Žemės pluta pradeda skylėti ()
Litosfera šiame regione yra išskirtinai plona.
© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po vidurio vakarų JAV apatinė kontinento dalis palaipsniui grimzta į planetos gelmes, sukurdama naują geologinį reiškinį. JAV ir Kinijos mokslininkai nustatė, kad šis procesas gali būti tektoninės plokštės grimzdimo į Žemės mantiją pasekmė.
Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Nature Geoscience“.
Žemės pluta po vidurio vakarine JAV dalimi palaipsniui žemėja. Viršutinėje Žemės mantijoje formuojasi išsilydžiusių uolienų sankaupos, kurios laikui bėgant didina savo masę ir grimzta vis giliau. Šis reiškinys, aptiktas seismologinių stebėjimų dėka, rodo, kad litosfera šiame regione yra išskirtinai plona.
Teksaso universiteto Ostine bei Kinijos universitetų mokslininkai nustatė, kad Šiaurės Amerikos kontinento apatinės dalies smukimas gali būti tektoninės plokštės įtraukimo į mantijos gelmes padarinys. Šioje srityje litosfera formuoja kratoną – didelį ir stabilų Žemės plutos fragmentą, kuris labai ilgą laiką išlieka beveik nepakitęs. Kratonai laikomi branduoliais, aplink kuriuos formuojasi žemynai. Žemėje identifikuota apie 35 tokias struktūras.
|
Reiškinys, vadinamas litosferos grimzdimu, stebėtas ir kituose pasaulio regionuose, tačiau jo aptikimas suteikia naujų galimybių geriau pažinti dinaminius procesus, vykstančius planetos viduje.
„Pastebėjome, kad po kratonu gali vykti kažkas neįprasto“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Junlin Hua.
Geofizikas Thorstenas Beckeris iš Teksaso universiteto Ostine, tyrimo bendraautorius, universiteto pranešime pažymi, kad tai didelės svarbos atradimas: „Tai svarbu, jei norime suprasti, kaip planeta evoliucionavo per ilgą laiką. Tai padeda mums suprasti, kaip formuojasi žemynai, kaip jie skyla ir kaip yra perdirbami“.
Litosferos grimzdimas vyksta tada, kai apatinė Žemės plutos dalis pasiekia tam tikrą temperatūrą. Dėl uolienų lydymosi susidaro lašas, kuris laikui bėgant įgyja tokią masę, kad atsiskiria ir nuskęsta giliau į planetos vidų. Mokslininkai šį reiškinį lygina su ekstremalia dervos lašo eksperimento versija. Kai kuriuose regionuose, pavyzdžiui, Anduose ar Anatolijos plokščiakalnyje Turkijoje, šis procesas gali lemti plyšių atsiradimą Žemės paviršiuje, kurie atskleidžia po jais vykstantį aktyvumą.
Šiame tyrime komanda, vadovaujama seismologo Junlino Hua iš Kinijos mokslo ir technologijų universiteto, naudojo seisminius duomenis, kad atkurtų aktyvumą, vykstantį Žemės plutos apačioje. Kratono „varvėjimo“ atradimas yra unikalus, nes jis vyksta šiuo metu, o tai leidžia mokslininkams stebėti šį procesą realiuoju laiku. Tyrėjai ramina, kad nėra priežasties nerimauti – žemynui negresia sugriūti ar staiga pasikeisti kraštovaizdžiui. Procesai Žemės mantijoje, kurie tai skatina, vyksta labai lėtai.
Tyrimas yra dalis didesnio projekto, kurio metu buvo sukurtas naujas Šiaurės Amerikos seisminis modelis. Stepheno Grando ir jo komandos sukurtas modelis atskleidė naujų detalių apie geologinius procesus plutoje ir mantijoje po kontinentu.
„Taikydami šį metodą, turime geresnį vaizdą apie svarbią zoną tarp giliosios mantijos ir seklesnės litosferos“, – teigė Beckeris.
Modelio analizė leido mokslininkams daryti prielaidą, kad Farallon plokštė – okeaninė tektoninė plokštė, per pastaruosius 200 milijonų metų panirusi po Šiaurės Amerika – gali skatinti šį procesą. Nors ji atskirta nuo kratono apie 600 kilometrų atstumu, ši plokštė nukreipia mantijos medžiagos srautą taip, kad jis „nuplauna“ kratono dugną ir išlaisvina lakiuosius junginius, susilpninančius jo pagrindą.
.jpg)
