Paslaptinga skylė tarp Žemės ir Mėnulio. Tai didelė staigmena  ()

Šis atradimas gali pakeisti Mėnulio misijų planavimo būdą.



© Sergioht87 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/planet-earth-earth-planet-global-4427437/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remiantis naujausiais Kinijos nusileidimo modulio „Chang’e-4“ duomenimis, erdvėje tarp Žemės ir Mėnulio esama savotiškos „spragos“, kurioje spinduliuotės intensyvumas yra gerokai mažesnis nei kitur. Šis atradimas gali pakeisti Mėnulio misijų planavimo būdą.

Kinijos misija „Chang’e-4“ pateikė netikėtų rezultatų apie kosminės spinduliuotės pasiskirstymą kelyje tarp Žemės ir Mėnulio. Duomenų analizė, vykdyta nuo 2019 m. sausio iki 2022 m. sausio, parodė, kad tam tikromis sąlygomis Mėnulio orbitoje aplink Saulę užfiksuojamas gerokai mažesnis kosminės spinduliuotės kiekis.

Tyrimai buvo atlikti remiantis eksperimentu „Lunar Lander Neutron and Dosimetry“, kurio pagrindinė užduotis buvo fiksuoti neutroninės ir protoninės spinduliuotės lygį. Mokslininkai, remdamiesi 31 Mėnulio ciklo stebėjimais, pastebėjo ryškų protonų energijos sumažėjimą Mėnulio rytinėmis valandomis.

[EU+Kuponai] Būtinas kiekvienam vairuotojui! Beprotiškos kainos ir fantastiškų galimybių rinkiniai. El. automobilinis kėliklis, smūginis veržliasūkis, pompa ir kt. (Video)
1

Labai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Puikių galimybių rinkiniai

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

30 d. pinigų grąžinimo garantija

Išsamiau

Pasak Kylio universiteto profesoriaus Roberto Wimmerio-Schweingruberio, rezultatai rodo, kad geriausias laikas tyrinėti Mėnulio paviršių yra rytas. Tuo metu astronautų odą pasiekianti spinduliuotės dozė yra apie 20 proc. mažesnė nei vidutiniškai per dieną. Tai padidina būsimų pilotuojamų Mėnulio misijų saugumą.

Spinduliuotės sumažėjimas daugiausia apima protonus, kurių energija svyruoja nuo 9,18 iki 34,14 MeV. Šis efektas buvo pastebimas Mėnulio priešpilnio fazėje, ypač praėjus kelioms valandoms po tenykščio Saulės tekėjimo. Tai patvirtino tiek matavimai, tiek tyrimų grupės atliktos kompiuterinės simuliacijos.

 

Atradimas kvestionuoja ankstesnes prielaidas, pagal kurias galaktinė spinduliuotė tarp Žemės ir Mėnulio už Žemės magnetosferos apsaugos zonos ribų pasiskirsto tolygiai. Kinų stebėjimai rodo, kad mūsų planetos magnetinis laukas daro įtaką ir tolimesniems Žemės–Mėnulio sistemos regionams.

Tyrėjai pabrėžia, kad tolesnė analizė ir duomenų bazės išplėtimas gali padėti tiksliau nustatyti šios spinduliuotės spragos dydį ir dinamiką. Mokslinio darbo išvados buvo paskelbtos žurnale „Science Advances“ ir gali turėti lemiamos reikšmės planuojant astronautų išėjimų grafikus būsimų „Artemis“ misijų bei kitų ekspedicijų į Mėnulį metu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(3)
(0)
(3)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()

Susijusios žymos: