Kas protingesnis: didelis šuo ar maža katė? Skaičiai apvertė viską aukštyn kojom! ()
Geresnis gebėjimas apdoroti informaciją.
© jarmoluk (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/dog-cat-animals-animal-pet-624952/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Diskusija apie tai, kas protingesnis – katės ar šunys – tęsiasi jau dešimtmečius. Tačiau dabar mokslininkai teigia turintys įtikinamą atsakymą.
Tyrimas parodė, kad šunų smegenyse yra gerokai daugiau neuronų nei kačių smegenyse, o tai gali rodyti aukštesnį gyvūno kognityvinių gebėjimų lygį.
Naujo tyrimo rezultatai buvo paskelbti moksliniame žurnale „Frontiers in Neuroanatomy“. Tyrime dalyvavo mokslininkai iš JAV, Brazilijos, Danijos ir Pietų Afrikos universitetų. Viena iš tyrimo autorių buvo žinoma neurobiologė Suzana Herculano-Houzel.
Ji paaiškina, kad geriausias būdas įvertinti gyvūno intelektą yra suskaičiuoti neuronus smegenų žievėje. Tai smegenų dalis, atsakinga už sudėtingus kognityvinius procesus, tokius kaip sprendimų priėmimas ir problemų sprendimas.
|
„Neuronai – tai pagrindiniai informacijos apdorojimo vienetai. Kuo daugiau tokių vienetų randama smegenyse, tuo didesni gyvūno kognityviniai gebėjimai“, – aiškina mokslininkė.
Tyrimo metu mokslininkai išanalizavo tris smegenis: vienas buvo katės, o dvi – šunų, nes jų dydžiai labai skiriasi. Kiekvieno šuns smegenyse, nepaisant skirtingo dydžio, tyrėjai rado apie 500 milijonų neuronų, o tai yra du kartus daugiau nei 250 milijonų, rastų katės smegenyse.
Mokslininkų teigimu, didesnis neuronų skaičius reiškia geresnį gebėjimą apdoroti informaciją. Todėl tyrėjai daro prielaidą, kad šunys gali turėti labiau išvystytus kognityvinius gebėjimus nei naminės katės.
Taigi tyrėjai daro išvadą, kad šunys yra protingesni už kates.
Palyginimui: žmogaus smegenų žievėje yra apie 16 milijardų neuronų, o artimiausių žmogaus giminaičių – šimpanzių – apie 6–7 milijardus.
„Neuronų skaičius nepriklauso vien nuo kūno dydžio. Gali būti gyvūnų su panašaus dydžio smegenimis, tačiau turinčių visiškai skirtingą neuronų skaičių“, – apibendrina Herculano-Houzel.
