Jis atrado nuskendusią piramidę prie JAV krantų. Ar tai prarasto miesto įrodymas? ()
Šiuos pasakojimus esą patvirtino vietinis žvejas, pastebėjęs, kad netoli nurodytos vietos nustoja veikti kompasai ir laivo elektronika.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sensacingos žinios iš Jungtinių Valstijų kaitina tiek istorijos mėgėjų, tiek dingusių civilizacijų teorijų šalininkų vaizduotę. Vienas tyrinėtojas teigia prie Luizianos krantų aptikęs net 12 tūkstančių metų senumo miesto pėdsakų. Tai reikštų, kad jis egzistavo paskutinio ledynmečio pabaigoje.
Piramidė – 12 tūkstančių metų senumo miesto liekana?
Šių naujienų autorius – George'as Gelé, į pensiją išėjęs architektas, dešimtmečius tyrinėjantis Šandlerio įlankos (Chandeleur Sound) teritoriją Meksikos įlankoje, maždaug 80 kilometrų nuo Naujojo Orleano. Jis teigia, kad dar nuo aštuntojo dešimtmečio surengė dešimtis ekspedicijų ir analizavo jūros dugno sonaro vaizdus. Jais remdamasis jis priėjo prie išvados, kad po nuosėdų sluoksniu gali slypėti šimtai struktūrų, primenančių pastatus. Įspūdingiausias jo teorijos elementas – tariama maždaug 85 metrų aukščio piramidė. G. Gelé įsitikinęs, kad objektas yra ne tik taisyklingos geometrinės formos, bet ir skleidžia elektromagnetinį lauką, kuris trikdo virš šios vietos plaukiančių laivų prietaisų veikimą. Šiuos pasakojimus esą patvirtino vietinis žvejas, pastebėjęs, kad netoli nurodytos vietos nustoja veikti kompasai ir laivo elektronika.
Tyrinėtojas tariamą gyvenvietę pavadino Crescentis ir mano, kad ji galėjo iškilti prieš 11–12 tūkstančių metų, dar prieš tai, kai kylantis vandenyno lygis užliejo Šiaurės Amerikos pakrantes. Vienas pagrindinių jo argumentų – radiniai iš granito. Tai uoliena, kuri Luizianoje natūraliai neaptinkama. Anot G. Gelé, šie akmenys turėjo būti atgabenti ir panaudoti monumentalių struktūrų statybai.
Ieškotojo pranešimai kaitina vaizduotę, tačiau mokslo bendruomenė laikosi atstumo
Nepaisant įspūdingų teiginių, mokslo pasaulis išlieka skeptiškas. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad nėra jokių publikacijų recenzuojamuose žurnaluose, o pateikti įrodymai neatitinka mokslinių standartų. Alternatyvūs paaiškinimai atrodo kur kas žemiškesni. Dar devintajame dešimtmetyje buvo keliama prielaida, kad granito blokai yra balastas, kurį išmesdavo Europos laivai, įplaukę į seklesnius Meksikos įlankos vandenis. Kita hipotezė byloja apie XX a. sukurtą dirbtinį rifą: akmenys į dugną buvo verčiami siekiant paskatinti žuvininkystės plėtrą. Tokia veikla regione iš tiesų buvo vykdoma, o tai dar labiau menkina atradimo sensacingumą.
Istorija apie dingusį miestą įsipina į ilgą pasakojimų apie nuskendusias civilizacijas tradiciją – tas, kurios turėjo išnykti dėl klimato pokyčių po ledynmečio. Visgi be svarių įrodymų – tokių kaip išsamūs archeologiniai tyrimai, radinių datavimas ar vienareikšmiškos architektūrinės struktūros – dauguma mokslininkų šiuos pranešimus vertina kaip įdomią, bet mažai patikimą hipotezę. Tad kol kas Crescentis lieka labiau spekuliacijų nei faktų srityje.
