Jūsų sapnai nėra tai, ką manote – tai gali būti portalai į paralelines visatas ()
Galbūt kitoje realybėje jūsų „alter ego“ vis dar kovoja su tais pačiais iššūkiais.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=Zx3Elz554ZM&t=23s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiekvienas esame tai patyrę: prabundate išpilti šalto prakaito arba apimti euforijos, nes sapnas buvo toks gyvas, jog realybė akimirką pasirodė blanki. Mes linkę tai nurašyti „smegenų šiukšlėms“, tačiau nauja kvantinės metafizikos hipotezė kelia šiurpą: o kas, jei sapnuodami jūs tiesiogine prasme lankotės kitoje realybėje?
Dauguma neuromokslininkų sapnus aiškina paprastai – tai atminties konsolidavimas arba atsitiktinių neuronų impulsų „suvirškinimas“. Tačiau dr. Davidas Leongas, besispecializuojantis metafizikoje ir epistemologijoje, teigia, kad ši teorija yra per siaura. Anot jo, sapnai gali būti langai į alternatyvias egzistencijos formas, kurias valdo visai kiti dėsniai.
Kvantinė fizika ir „Daugiavisatės“ interpretacija
D. Leongo idėja remiasi viena populiariausių kvantinės fizikos teorijų – Daugiavisatės (angl. Many Worlds) interpretacija. Ji teigia, kad kiekvienas mūsų pasirinkimas ar įvykis sukuria naują realybės atšaką. Rezultatas? Begalybė paralelių visatų.
|
Pasak mokslininko, miegas yra būsena, kai mūsų fiziniai pojūčiai ir racionalus protas „atsijungia“, o sąmonė tampa laisva. Ji nustoja būti apribota laiko bei erdvės ir gali užmegzti ryšį su kitomis mūsų versijomis kitose dimensijose.
„Mūsų kasdienybėje daiktai turi fiksuotas savybes, tačiau kvantiniai eksperimentai rodo, kad realybė yra kur kas takiau priklausoma nuo stebėtojo,“ – teigia D. Leongas.
Nobelio premija ir „nelokali“ sąmonė
Ši hipotezė nėra iš piršto laužta. 2022 m. Nobelio fizikos premija buvo skirta už eksperimentus su kvantiniu susietumu. Mokslininkai įrodė, kad dalelės, net būdamos milžinišku atstumu viena nuo kitos, gali akimirksniu paveikti viena kitą.
Leongas tai perkelia į sąmonės lygmenį, skirdamas dvi jos formas:
- lokali sąmonė, apribota mūsų 5 pojūčių ir kūno;
- nelokali sąmonė: peržengianti kūno ribas ir gebanti patirti „persipynusias realybes“.
Kaip atskirti paprastą sapną nuo kelionės į kitą pasaulį?
Ne kiekvienas sapnas apie skraidančius dramblius yra portalas. Mokslininkas išskiria esminį požymį – pasikartojantys motyvai ir nuoseklumas.
Smegenų šiukšlės: nerišlūs, chaotiški vaizdiniai, iškraipytas laikas. Tai jūsų pasąmonė „valo“ dienos įspūdžius.
Portalas: jei jaučiatės lyg lankytumėte konkrečią vietą, o sapnas turi aiškią pradžią, vidurį ir pabaigą (tarsi realus gyvenimas), tikėtina, kad lankote kitą pasaulį.
Pavyzdžiui, jei nuolat sapnuojate save vis dar sėdintį mokyklos suole, nors seniai ją baigėte, D. Leongas spėja: galbūt kitoje realybėje jūsų „alter ego“ vis dar kovoja su tais pačiais iššūkiais, o emocinis ryšys sukuria informacinį grįžtamąjį ryšį tarp dimensijų.
Mokslo bendruomenė siunta: erezija ar revoliucija?
Nors hipotezė skamba žavingai, akademinė bendruomenė ją vertina itin skeptiškai. Pagrindinė problema – empirinių įrodymų trūkumas.
Šiuolaikinis mokslas laikosi trijų pagrindinių stulpų:
- aktyvacijos-sintezės teorija. Sapnai yra tiesiog smegenų bandymas suteikti prasmę atsitiktiniams elektriniams impulsams REM miego metu;
- atminties konsolidavimas. Sapnai reikalingi informacijai rūšiuoti;
- grėsmės simuliacija. Sapnuojame tam, kad „pasitreniruotume“ išgyventi pavojingose situacijose.
Net ir psichologijos milžinai, kaip Sigmundas Freudas ar Carlas Jungas, nors ir domėjosi metafizika, niekada neteigė, kad sapnai yra fiziniai portalai. C. Jungui tai buvo „kolektyvinė pasąmonė“, bet ne kita planeta ar paraleli Žemė.
