Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėte į šias vietas – taip jos skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.

Gamta parke

Metelių regioninio parko augmenijos ir gyvūnijos savitumą nulėmė geografinė padėtis, klimatas ir unikalus reljefas. Parke prieglobstį randa 113 Lietuvos raudonosios knygos augalų ir gyvūnų rūšių. Trako miške, vienintelėje vietoje visoje Lietuvoje, auga bekočių ąžuolų miškas. Šis medis vienintelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Netoli už šio miško, pačiame pietiniame parko pakraštyje, Juodabalės herpetologiniame draustinyje, karaliauja nykstantys baliniai vėžliai, kurių čia suskaičiuojama apie 36. Vyresniems dzūkams, gyvenantiems apie Seirijus, Veisiejus ar Varėną, baliniai vėžliai nėra didelė staigmena. „Geležinėmis varlėmis“ vadinami tamsūs storašarviai ropliai sekliuose ežeriukuose, kūdrose ir durpinėse duobėse anksčiau būdavo aptinkami gerokai dažniau nei šiuo metu. Dabar laikai keičiasi „geležinių varlių“ nenaudai. Specialiai dėl vėžlių kasamos kūdros, kertami krūmai kalvų šlaituose, kur vėžliai deda kiaušinius, ir net naktimis budima, kad padėtų kiaušinių nesunaikintų plėšrūnai. 

Keliavimas pėsčiomis

Atkeliavus prie regioninio parko direkcijos, įsikūrusios ant Dusios ežero kranto, galima iš karto pėsčiomis iškeliauti pažintiniu taku „Bijotų–Širvinto miškais“. Gamtos takas, vedantis per smėlio kaubrų virtines Bijotų miško pušynu, pelkutes ir Dusios paežerę, yra 3,3 km ilgio. Tie, kas nori daugiau, gali sukti papildoma Širvinto atšaka ir susipažinti su pusiau natūralių pievų ir lapuočių miškų gamtos įdomybėmis. Tada viso maršruto ilgis būtų per 4 km. Tako pradžioje, šalia Dusios ežero, įrengta gamtos mokykla – informacinis centras. Kaip sakė regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis, čia moksleiviams vyksta gamtos pažinimo pamokos, iš čia galima stebėti ežere besibūriuojančius paukščius. Yra ir nedidelė ekspozicija, pristatanti parką. Šis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti didžiųjų pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Trako pėsčiųjų pažintinis takas nužymėtas informacinėmis lentelėmis, įrengtas lieptas per pelkę. Trako miškas yra ant Žagarių moreninio masyvo, suformuoto paskutiniojo ledyno prieš 13–15 tūkst. metų. Čia vyrauja plačialapių ir mišriųjų miškų medynai. Lapuočių medynuose auga retos rūšys: geltonžiedžiai pelėžirniai, puošniosios plačialapės klumpaitės, šviesius šlaitus pamėgę ilgagalviai dobilai, kalninės jonažolės ir kitos Trako retenybės. Vienintelė mūsų šalyje bekočio ąžuolo radvietė yra Trako širdyje, čia jis išplitęs didesniame nei 70 ha plote, o pavieniai medžiai yra senesni nei 150 metų. Įniręs į jų girią, turi žvelgti aukštyn, kad pro tankią lapiją pamatytum dangų. Šie ąžuolai vadinami bekočiais, nes jų giliukai neturi kotelių, o pačių medžių kamienai tiesūs, liekni ir besistiebiantys aukštyn.

Smagu pėsčiomis palaipioti Prelomciškės kalvomis. Čia regioninio parko direkcijos įrengtas pėsčiųjų pažintinis takas, kurio ilgis per 3 km. Patogiausia eiti ratu: kalvomis ir Dusios pakrante. Užlipus ant Prelomciškės (Eglynų) piliakalnio galima apžvelgti gražiausius gamtos vaizdus, atsiveriančius į Dusios ežerą; prisiliesti prie senosios jotvingių kultūros palikimo. Piliakalnio papėdės archeologiniai radiniai patvirtina, kad čia būta didelės jotvingių gyvenvietės, o ant piliakalnio buvusi gerai įtvirtinta medinė pilis. 

Žvejyba

Meteliai – žvejų gyvenvietė, minima nuo 1508 m. Tai nedidelis ir jaukus miestukas, įsikūręs ant neaukštos kalvos tarp dviejų ežerų, nedideliu iškyšuliu įsiterpęs į Metelio ežerą. Čia parko direkcijos iniciatyva įrengta vieta, kur žvejai mėgėjai gali nuleisti savo valtis į vandenį. Visuose ežeruose leidžiama mėgėjiška žvejyba. Savaitgaliais Metelio vandenyse matyti gausybė nedidelių žvejų valtelių. Dusios ir Metelių ežeruose daug vietinių žuvų rūšių. Čia sutinkamos šaltamėgės (seliava, stinta, vėgėlė) ir šiltamėgės žuvys. Iš šiltamėgių vyrauja kuojos, ešeriai. Obelijos ežere aptinkama 14 vietinių rūšių žuvų, vyrauja karšiai, kuojos. Tačiau kai kurios rūšys nyksta. Prie žuvų nykimo prisideda verslinė žvejyba, kuri artimiausiu metu turėtų išnykti. Dabar, deja, ežerų vandenyse plūduriuoja žvejų tinklai. Vadovaujantis Verslinės žvejybos įrankių ženklinimo tvarka, pastatyti tinklai turi būti pažymėti 20 cm skersmens baltos spalvos plūdurais, ant kurių aiškiai užrašomas Aplinkos apsaugos departamento suteiktas numeris.

Kiti lankomi objektai

Pietinėje Dusios ežero pakrantėje galima rasti Kryžių šulinį, kurio vandeniu nusiprausęs kadaise neva praregėjo apakęs kareivis. Nuo tada ši vieta lankoma kaip stebuklinga. Čia 1702 m. žygiuodamas į karą su švedais buvo sustojęs ir priešais Švč. Mergelės Marijos paveikslą meldęsis Lietuvos kariuomenės etmonas Mykolas Servantietis Višnioveckis. Iš pradžių čia buvo pastatyti trys kryžiai. Pirmoji medinė koplyčia pastatyta 1816 m., perstatyta apie 1910 m., nugriauta 1963 m. Dabar išlikę tik jos pamatai. Šalia, ant kalnelio, naujai pastatyta Kryžių koplyčia. Senosios Akuočių kaimo kapinės – vienintelė parko teritorijoje išlikusi kapavietė su kriptomis ir ketaus plokščių antkapiu. Šiame šeimyniniame kape-kriptoje buvo palaidoti Akuočių dvaro valdytojai Gutovai. Anot vietos kraštotyrininkų, Gutovai buvo 1863 m. sukilėlių rėmėjai, kapinių duobėje slėpę ginklus sukilėliams.

Elgsena

Pasak regioninio parko direktoriaus R. Krugelio, lankytojai, besidomintys parko gamtos bei kultūros paveldo vertybėmis, yra visada laukiami. Dusia, Metelys, Obelija – nuostabūs ežerai Sūduvos aukštumoje. Jie – didžiausia Metelių regioninio parko gamtos vertybė, vieni švariausių visoje šalyje. Ankstesniais metais neapgalvota žmogaus veikla nuskurdino arba iš dalies nuniokojo natūralų kraštovaizdį. Laimei, čia nepastatyta atominė elektrinė, nors ši vieta buvo viena iš galimų statybai. Dabar prie kraštovaizdžio degradacijos prisideda ir neestetiški namai, apleisti bei apgriuvę buvusių ūkinių ir technikos kiemų pastatai, savavališki sąvartynai, netvarkingi keliai ir kiti neūkiškumo reiškiniai. Bet didėjant žmonių sąmoningumui, tikėtina, šios problemos mažės.

Norintieji daugiau sužinoti apie paslaptingą, įdomų, daugeliui mažai pažįstamą miškų, ežerų ir pelkių pasaulį, apie procesus, vykstančius gamtoje, gali atvykti į ekskursiją po Metelių regioninį parką arba tiesiog sėsti ant dviračio ir važiuoti. Važiuoti ir gėrėtis. Metelių regioniniame parke siekiama užtikrinti taikų žmogaus ir gamtos sambūvį, todėl lankantis saugomoje teritorijoje galioja papildomos taisyklės, kuriomis stengiamasi apsaugoti nykstančius augalus ir gyvūnus. Gerbkime šį pačių žmonių nustatytą apsisprendimą ir, grįžę kitą kartą, vėl galėsime džiaugtis švaria aplinka, nuostabiu kraštovaizdžiu, retais augalais ir gyvūnais. Naudokitės proga, nes kai kuriuos iš jų matysite galbūt jau paskutinį kartą.

Projektą „Kompleksinė visuomenės informavimo ir švietimo apie saugomų teritorijų svarbą bei aplinkai palankų gyvenimo būdą programa ,,Keliaukime kitaip!“ finansuoja Europos regioninės plėtros fondas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"

Autoriai: Marius Abramavičius

Komentarai (0)