Išrinktas nuodingiausias metų augalas. Lietuviai jį valgo ()
Net gerai žinomos rūšys gali pakenkti sveikatai, jei jos naudojamos netinkamai.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Hamburgo botanikos sodas paskelbė 2026 m. nuodingiausių augalų reitingą. Šių metų pirmoji vieta gali tapti nemenka staigmena: joje atsidūrė daržinė pupelė, kuri vasarą karaliauja ant mūsų stalų.
Vokietijos botanikos sodo „Botanische Sondergarten Wandsbek“, kuris šį sąrašą sudarinėja jau daugiau nei du dešimtmečius, reitinge nugalėjo augalas, daugeliui asocijuojantis su vasariškais pietumis. Daržinė pupelė surinko 30 proc. balsų ir tapo „nemalonia“ 2026-ųjų nugalėtoja.
Hamburgo botanikos sodas toksinį augalą išrinko jau 22-ąjį kartą. Šios akcijos tikslas – populiarinti botanikos žinias ir priminti, kad net gerai žinomos rūšys gali pakenkti sveikatai, jei jos naudojamos netinkamai.
Kas užėmė likusias vietas?
- 2 vieta: Brugmansija, dar kitaip vadinama angelo trimitu (Brugmansia suaveolens) – 27,9 proc. balsų;
- 3 vieta: Dėmėtoji mauda (Conium maculatum) – 16,4 proc.;
- 4 vieta: Juodasis eleboras, dar vadinamas Kalėdų rože (Helleborus niger) – 14,2 proc.;
- 5 vieta: Paprastasis žalčialunkis (Daphne mezereum) – 11,5 proc.
Pupelė – nuodingiausias 2026 m. augalas. Kada ji gali pakenkti?
|
Nors pirmoji vieta stebina, pavojaus šaltinis nurodytas labai tiksliai. Pupelės (Phaseolus), kilusios iš Pietų ir Vidurio Amerikos, Europą pasiekė XVI amžiuje. Pavojingos yra žalios jų ankštys, o ne išvirtos daržovės, patiekiamos pietums. Panaši problema liečia ir kitus Phaseolus genties ankštinius augalus.
Šiuose augaluose yra toksiško lektino (augaluose esančių baltymų grupė, besirišanti su cukrumis), kuris pupelėse konkrečiai vadinamas fazinu (ypač daug jo raudonosiose pupelėse). Jis gali sukelti stiprų apsinuodijimą maistu, dusulį ir karščiavimą.
Gera žinia ta, kad virimas (bent 10–15 minučių 100°C temperatūroje) sunaikina faziną, todėl daržovės tampa saugios vartoti. Po terminio apdorojimo pupelės išlieka vertingu mitybos komponentu – jose gausu baltymų, skaidulų, vitaminų C ir E, taip pat kalio, magnio ir geležies. Jos pasižymi mažo kaloringumo ir žemu glikeminiu indeksu.
Prie populiarių pupelių ir kitų ankštinių augalų, turinčių fazino, priskiriamos: šparaginės, raudonosios, sausosios, „pinto“, ugninės pupelės, taip pat avinžirniai. Todėl juos visada reikėtų vartoti tik po terminio apdorojimo – tai galioja ir gyvūnams.
Nuodingų augalų reitingas: kas buvo anksčiau?
Sąrašo autoriai pabrėžė, kad žalios daržinės pupelės yra mažiau pavojingos nei kai kurie kiti reitinge esantys augalai. 2025 m. leidime buvo paminėti tokie augalai kaip kaučiukmedis, raudonžiedis progailis, paprastasis putinas ir bijūnas.
Praėjusių metų reitinge pirmąją vietą užėmė anakardis (Anacardium). Tuomet pavojus buvo siejamas su pavojingais junginiais, esančiais žaliose anakardžių sėklose ir jų kevaluose. Toksiškumą lemia kevaluose esantis kardolio aliejus – jis stipriai dirgina, gali sukelti alergines reakcijas bei apsinuodijimą maistu.
Hamburgo botanikos sodo ekspertai pabrėžia, kad anakardžių riešutai nuodingi tik būdami žali. Po apdorojimo anakardžių sėklos tampa „vitaminų bomba“, o jų gamyba prasideda nuo sunokusių vaisių, nukritusių ant žemės, surinkimo. Vėliau pašalinamas kevalas, o riešutai džiovinami ir skrudinami. Todėl parduotuvėse esantys anakardžiai yra saugūs, nes jie perėjo procesus, pašalinančius toksinus. Po apdorojimo jie turtingi baltymų, cinko, magnio, geležies bei B grupės vitaminų ir antioksidantų. Dėl fitosterolių jie gali mažinti širdies ligų ir uždegimų riziką.
Ankstesniais metais sąrašo viršūnėje buvo atsidūrusios net bulvės ir petražolės. Tačiau kalba ėjo ne apie sunokusias daržoves, o apie žalias dalis bei sudygusius bulvių gumbus bei petražolių sėklas.
