„Mirtis per minutę“: ežeras slepia dujas, galinčias nužudyti milijonus ()
Kaip rašo „National Geographic“, Kivu ežeras, plytintis prie Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos sienos, slepia milžiniškus metano ir anglies dvideginio kiekius. Tyrėjai ginčijasi, ar pramoninė dujų gavyba sumažina grėsmę, ar visgi gali priartinti pavojingą erupciją.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Po ramiu Kivu ežero paviršiumi veikia retai sutinkama vandens sluoksnių sistema. Giluminės rezervuaro dalys lieka atskirtos nuo paviršiaus ir sulaiko apie 115 km3 ištirpusio CO2 bei 25 km3 metano su toksiško vandenilio sulfido priemaiša. Dujas papildo Rytų Afrikos rifte esantys karštieji šaltiniai.
Kaip nurodo „National Geographic“, panašiomis savybėmis pasižymi tik du kiti ežerai, abu esantys Kamerūne: Njosas ir Monūnas. Per pastaruosius 50 metų šiuose ežeruose įvyko limninės erupcijos. 1986 m. Njoso ežero atveju žuvo beveik 2 tūkst. žmonių, o keturi kaimai nustojo egzistuoti. Kivu ežeras už Njosą yra 50 kartų ilgesnis ir daugiau nei dvigubai gilesnis.
Kivu ežeras ir metano gavyba
Ežero pakrantėse gyvena milijonai žmonių. Dėl šios priežasties Ruanda leido privačiai bendrovei „KivuWatt“ išgauti metaną ir paversti jį elektros energija. Sistema pagrįsta dujų turtingo vandens siurbimu iš gelmių bei metano ir CO2 atskyrimu paviršiuje.
|
„Vėliau degazuotas vanduo vėl grąžinamas į ežerą“, – aiškina Martinas Schmidas, Šveicarijos vandens mokslų ir technologijų instituto tyrėjas.
Šiuo metu „KivuWatt“ tiekia 26 MW energijos į Ruandos tinklą, kurio bendra galia siekia 300 MW. Bendrovė planuoja plėtrą. Kaip teigiama įmonės interneto svetainėje, „kitas projekto etapas“ turėtų užtikrinti bendrą galią, viršijančią 100 MW.
Mokslininkų ginčai dėl erupcijos rizikos
Tačiau kai kurie ekspertai mano, kad dabartiniai bandymai pašalinti dujas iš ežero gali išprovokuoti erupciją ir taip sukelti vietinę katastrofą bei milijonų pakrantės gyventojų mirtį. Jų nuomone, degazuoto vandens grąžinimo būdas sukelia vertikalų vandens judėjimą, o tai gali padidinti limninės erupcijos riziką. Visgi M. Schmidas vertina, kad darbų mastas vis dar yra per mažas, jog iš esmės pakeistų viso telkinio būseną.
Savo ruožtu Philipas Morkelis iš „Hydragas Energy“ mano, kad padidinti gavybos pajėgumai ežere padidins sprogimo riziką.
„Tai gali sukelti nepataisomą žalą“, – įvertino tyrėjas.
Be to, kaip pastebi mokslininkai, erupcija galėtų įvykti ne tik pasiekus visišką prisotinimą dujomis (šiandien vertinama, kad jis siekia daugiau nei 60 proc.), bet ir stipriai sutrikdžius ežero sluoksnius, pavyzdžiui, dėl žemės drebėjimo ar didelio lavos antplūdžio. Netoli Kivu stūkso du aktyvūs ugnikalniai.
Katastrofiškos erupcijos pasekmės
„Ežeras į atmosferą išmestų 2–6 gigatonas anglies per dieną“, – sako P. Morkelis.
Palyginimui, dabartinė metinė pasaulinė anglies dvideginio emisija siekia apie 38 gigatonas.
„Išsiveržusios dujos virš ežero rūko pavidalu tvyrotų dienas ar net savaites“, – priduria jis.
Žmonės, erupcijos metu esantys netoli ežero, žūtų beveik akimirksniu.
„Dujos būtų nepaprastai toksiškos. Jei kas nors atsidurtų tame debesyje, mirtis ištiktų per minutę“, – sako P. Morkelis.
