„Tai matome pirmą kartą.“ Dvi supermasyvios juodosios skylės netrukus supurtys Visatą ()
Mokslininkai apskaičiavo, kad antroji juodoji skylė aplink savo partnerę apsisuka kartą per 121 dieną – tai rekordiškai trumpa orbita, net trumpesnė nei Veneros apsisukimas aplink Saulę.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mokslininkai pirmą kartą istorijoje aptiko tokią sistemą. Dvi supermasyvios juodosios skylės, esančios Markariano 501 galaktikoje, atsidūrė per plauką nuo kolosalaus susidūrimo“, – teigiama naujame tyrime, aprašytame žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“.
Apie naują proveržį juodųjų skylių tyrimuose paskelbta išanalizavus 23 metus kauptus radijo duomenis. Makso Planko radijo astronomijos instituto (vok. Max-Planck-Institut für Radioastronomie) ekspertų komanda, vadovaujama Silke Britzen, Markariano 501 galaktikoje aptiko dvi atskiras dalelių čiurkšles (džetus) – tai įrodymas, kad ten yra dvi supermasyvios juodosios skylės. Tai pirmas toks atvejis, kai šių kosminių milžinų pora aptikta taip arti viena kitos, ties susijungimo riba.
|
Pati Markariano 501 galaktika jau anksčiau sulaukė didelio astronomų susidomėjimo, be kita ko, dėl stiprios čiurkšlės, nukreiptos tiesiai į Žemę. Dėl šios priežasties ji priskiriama vadinamiesiems blazarams ir buvo vienas pirmųjų „X-Ray Polarimetry Explorer“ palydovo stebėjimo objektų. Dabar, remiantis naujausiais stebėjimais, patvirtinta antroji, daug silpnesnė čiurkšlė, kuri metų metus nebuvo pastebėta dėl neįprastos jos orientacijos.
Kaip rodo stebėjimai, antroji dalelių čiurkšlė nėra nukreipta į Žemę, o tai gerokai apsunkino jos aptikimą. Be to, perspektyvą trikdo galingas sistemos gravitacinis laukas, iškraipantis tiek spinduliuotę, tiek iš šio kosmoso regiono sklindančius vaizdus. Kartais pasireiškia vadinamasis lęšiavimo efektas, dėl kurio čiurkšlė laikinai tampa nematoma.
Mokslininkai apskaičiavo, kad antroji juodoji skylė aplink savo partnerę apsisuka kartą per 121 dieną – tai rekordiškai trumpa orbita, net trumpesnė nei Veneros apsisukimas aplink Saulę.
Abiejų juodųjų skylių masė vertinama nuo 100 mln. iki 1 mlrd. Saulės masių, todėl jos yra vieni galingiausių žinomų tokio tipo objektų. Stebėjimai leidžia daryti prielaidą, kad artėjantis susidūrimas gali įvykti net per 100 metų, jei bus priimta minimali atstumo tarp šių objektų vertė. Šis susidūrimas sukels milžinišką gravitacinę bangą, kuri, remiantis komandos prognozėmis, galėtų būti aptikta, jei dešimtmetį būtų reguliariai stebima daugiau nei 20 pulsarų ir fiksuojami subtilūs signalo pokyčiai.
Ekspertai pabrėžia, kad nors dabartinės technologijos neleidžia atskirti šios poros akrecinių diskų, patys orbitinio periodo pokyčiai ir gravitacinių bangų fiksavimas leidžia nustatyti sistemos charakteristikas bei jos artimiausią ateitį.
