Mirtinas milžinas kelia galvą: po vandenyno gelmėmis bunda jėga, galinti nušluoti 100 milijonų gyvybių! ()

2026-04-11

Jau sunaikino civilizaciją.

Asociatyvi nuotr.
© Schäferle (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/wave-ocean-sea-storm-tsunami-1913559/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vieno iš pavojingiausių Žemės ugnikalnių rezervuaras nepastebimai pildosi magma, pranešė mokslininkai. Povandeninis ugnikalnis Kikajus, esantis prie Japonijos krantų, paskutinį kartą išsiveržė prieš 7300 metų – tai buvo vienas didžiausių išsiveržimų žmonijos istorijoje.

Tuomet jis išmetė tiek magmos, kad ja būtų galima padengti visą Niujorko Centrinio parko teritoriją maždaug 12 kilometrų storio sluoksniu, palikdamas milžinišką negilų kraterį, vadinamą kaldera, rašo „Daily Mail“.

Dabar tyrėjai nustatė, kad sritis po šia kaldera per pastaruosius 3900 metų lėtai pildėsi nauja magma. Tai kelia susirūpinimą, kad gali artėti dar vienas milžiniškas išsiveržimas. Pastaraisiais metais stebėtojai fiksavo garų išsiveržimus iš kraterio, o regione įvyko daugiau nei dešimt nedidelių žemės drebėjimų.

„Atsižvelgiant į jo dydį ir vietą, akivaizdu, kad tai tas pats magmos rezervuaras kaip ir ankstesnio išsiveržimo metu“, – paaiškino Kobės universiteto geofizikas profesorius Sema Nobukazu. „Turime suprasti, kaip kaupiasi tokie milžiniški magmos kiekiai, kad išsiaiškintume gigantiškų kalderų išsiveržimų mechanizmą.“

Geresnio roboto dulkių siurblio nesu bandęs: Super siurbimo galia, dėmių šalinimas, manevringumas, DI funkcijos ir visiška laisvė („MOVA Z60 Ultra Roller“ APŽVALGA)

2785

Mano nuomone, „MOVA Z60 Ultra Roller“ yra geriausias MOVA siurblys robotas. Ir, ko gero, turintis vos vieną kitą panašaus pajėgumo konkurentą rinkoje.

Išsamiau

Per ankstesnį Kikajaus išsiveržimą apie 160 kubinių kilometrų tankios uolienos buvo išmesta 4500 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Galingas sprogimas nukreipė piroklastinius srautus iki 150 kilometrų nuo epicentro. Manoma, kad tas išsiveržimas sunaikino priešistorinę Džiomono civilizaciją pietų Japonijoje.

Nors nuo to laiko ugnikalnis neparodė dramatiško aktyvumo, jis vis dar aktyvus. Kalderos centre yra lavos kupolas, kuris pamažu formavosi beveik 4000 metų. Tyrėjai naudojo pneumatinių patrankų masyvus dirbtiniams seisminiams impulsams sukurti ir matavo, kaip šios bangos sklinda per Žemės plutą. Analizė patvirtino paslėpto rezervuaro dydį ir formą bei tai, kad jis pildosi magma. Cheminė analizė parodė, kad šios ir kitos nesenos vulkaninės veiklos metu susidaręs medžiagos sudėtis skiriasi nuo tos, kuri buvo išmesta per paskutinį milžinišką išsiveržimą.

„Tai reiškia, kad magma, kuri dabar yra rezervuare po lavos kupolu, tikriausiai yra neseniai susikaupusi“, – teigė profesorius Nobukazu.

Be Kikajaus, prie kitų žinomų kalderų priskiriami Jeloustounas Šiaurės Amerikoje ir Toba Indonezijoje. Žinoma, kad šie galingi ugnikalniai pereina ilgus „miego“ ciklus prieš vėl pabusdami ir išsiverždami itin dramatiškai. Tačiau šio ciklo mechanika iki šiol nėra iki galo ištirta.

„Pakartotinio magmos kaupimosi modelis atitinka didelių negilių magmos rezervuarų egzistavimą po kitomis milžiniškomis kalderomis, tokiomis kaip Jeloustounas ir Toba“, – pabrėžė profesorius Nobukazu. „Norime tobulinti metodus, kurie pasiteisino šiame tyrime, kad geriau suprastume pakartotinio magmos kaupimosi procesus. Mūsų galutinis tikslas – išmokti geriau stebėti pagrindinius būsimų milžiniškų išsiveržimų indikatorius.“

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Communications Earth & Environment“, rodo, kad dabartinio magmos rezervuaro gylis siekia apie 2,5–6 kilometrus. Tai atitinka apskaičiuotą 3–7 kilometrų gylį ankstesnio Kikajaus išsiveržimo metu.

Tyrime teigiama: „Šie pakartotinio išlydyto uolienų kaupimosi procesai negiliame magmos rezervuare tiesiai po kaldera gali būti žingsnis link kito milžiniško išsiveržimo.“

Ankstesnis atskiras tyrimas prognozavo, kad jei ugnikalnis vėl išsiveržtų, jis galėtų išmesti milžinišką kiekį nuolaužų į atmosferą, galinčių kai kuriose vietovėse uždengti saulę ir sukelti „vulkaninę žiemą“. Taip pat tai galėtų sukelti cunamį, kuris smogtų pietinei Japonijai ir Taivano bei Kinijos pakrantėms, prieš pasiekdamas Šiaurės ir Pietų Amerikos krantus.

Profesorius Jošiukis Tacumi, magmos specialistas ir ankstesnio tyrimo pagrindinis autorius, teigė: „Nors tikimybė, kad milžiniškas kalderos išsiveržimas Japonijos salyne įvyks per artimiausius 100 metų, yra apie 1 procentą, vertinama, kad blogiausiu atveju aukų skaičius gali siekti apie 100 milijonų žmonių.“

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

unian.net

Aut. teisės: MTPC

(1)

(0)

(1)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()