Kosminė paslaptis, kurios neturėtų būti: Webbo teleskopas pastebėjo „neįmanomą“ planetą ()
Trumpai tariant, remiantis dabartiniais modeliais, tokia planeta apskritai neturėtų egzistuoti.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jameso Webbo kosminiu teleskopu atlikti stebėjimai astronomams pateikė vieną labiausiai intriguojančių šiuolaikinio mokslo mįslių. Kalbama apie egzoplanetą TOI-5205 b. Tai toks neįprastas objektas, kad tyrėjai jį vadina „uždraustuoju“. Kodėl? Trumpai tariant, remiantis dabartiniais modeliais, tokia planeta apskritai neturėtų egzistuoti.
Milžinė aplink mažą žvaigždę
TOI-5205 b yra dujinė milžinė, savo dydžiu panaši į Jupiterį, nors skrieja aplink nedidelę, vėsią žvaigždę – raudonąją nykštukę. Pati žvaigždė turi vos apie 40 % Saulės masės, todėl tokios didelės planetos buvimas jos aplinkoje yra milžiniška anomalija. Pagal galiojančias planetų sistemų formavimosi teorijas, tokios mažos žvaigždės neturėtų turėti pakankamai medžiagos protoplanetiniame diske, kad suformuotų dujinį milžiną.
|
Visgi TOI-5205 b egzistuoja ir, be to, skrieja santykinai arti savo žvaigždės. Tranzito metu – akimirką, kai planeta praslenka savo žvaigždės fone – ji uždengia apie 6 % jos šviesos. Tai išskirtinai didelis skaičius, ir būtent šis reiškinys leido astronomams išsamiai išanalizuoti stebimos planetos atmosferos sudėtį.
Atmosferos sudėties staigmenos
Didžiausią nuostabą sukėlė duomenys apie atmosferos sudėtį. Paaiškėjo, kad joje yra gerokai mažiau sunkiųjų elementų (metalų) nei pačioje žvaigždėje, aplink kurią planeta skrieja. Šis atradimas prieštarauja iki šiol vyravusiems modeliams. Pagal juos dujinės milžinės turėtų būti turtingesnės sunkiųjų elementų nei jų gimtosios žvaigždės, nes jos formuojasi akrecijos būdu iš protoplanetinio disko medžiagos, kurioje šie elementai koncentruojasi. TOI-5205 b atveju viskas yra atvirkščiai. Planetos atmosfera pasižymi mažu metališkumu, o tai reiškia, kad sunkesnių už vandenilį ir helį elementų joje yra mažiau nei žvaigždėje.
Kas nutiko ne taip?
Mokslininkai bando įminti šią mįslę keldami keletą hipotezių. Viena jų teigia, kad sunkieji elementai galėjo nugrimzti į planetos vidų jai formuojantis, todėl atmosfera liko negausi metalų. Kita galimybė daro prielaidą, jog planetos vidaus ir jos atmosferos maišymosi procesas vyksta ne taip, kaip numato modeliai. Tai reikštų, kad mūsų supratimas apie dujinių milžinių evoliuciją yra neišsamus.
Tyrimai atskleidžia ir dar ką kita: planeta gali pasižymėti netipiška chemine sudėtimi – pavyzdžiui, būti turtinga anglies, bet negausi deguonies, o tai dar labiau komplikuoja jos kilmės paveikslą. TOI-5205 b nėra vienintelis toks atvejis. Ji priklauso retai planetų klasei, vadinamai GEMS (Giant Planets Around M-dwarf Stars), t. y. dujinėms milžinėms, skriejančioms aplink mažas žvaigždes. Būtent į tokius objektus sutelkta viena didžiausių JWST stebėjimo programų, kurios tikslas – suprasti, kaip formuojasi tokie „neįmanomi“ pasauliai.
.jpg)
