Jokiomis aplinkybėmis nenaudokite šio tipo aliejaus kepimui. Jis virsta nuodais ()
Aliejai nėra universalūs: tai, kas sveika salotose, kaitinant gali tapti kenksminga.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindinė taisyklė – smilkimo temperatūra (dūmų taškas). Ją pasiekus, aliejus pradeda skaidytis, praranda naudingas medžiagas (pvz., vitaminą E) ir išskiria toksinus (aldehidus, peroksidus), kurie apkrauna organizmą ir sukelia oksidacinį stresą.
Kaip pasirinkti tinkamai?
- Kepimui rinkitės: stabilius riebalus, turinčius daugiau sočiųjų ar mononesočiųjų rūgščių. Geriausi pasirinkimai: lydytas sviestas (ghee), rafinuoti rapsų, alyvuogių ar avokadų aliejai.
- Venkite kaitinti: vertingus, nerafinuotus aliejus (pvz., sėmenų, graikinių riešutų). Paradoksas: kuo aliejus sveikesnis vartoti šaltas, tuo jis dažniausiai jautresnis karščiui.
- Rafinavimas padeda: rafinuoti aliejai geriau toleruoja aukštą temperatūrą nei jų tyros (extra virgin) versijos.
|
Signalai, kad aliejų laikas išmesti:
- Dūmai: pasiekta kritinė temperatūra.
- Kvapas ir skonis: atsirado kartumas, degėsių ar „cheminis“ aromatas.
- Išvaizda: aliejus patamsėjo, sutirštėjo ar pradėjo putoti.
Auksinė taisyklė: nenaudokite to paties aliejaus kepimui kelis kartus ir venkite maksimalios ugnies – taip išsaugosite tiek skonį, tiek sveikatą.
