Pirmas toks galingas perspėjimas šį pavasarį. Štai kas skrieja į Žemę ()
Galimi nestabilumo požymiai.
© geralt (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/earth-network-blockchain-globe-3537401/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Remiantis Jungtinės karalystės geologijos tarnybos duomenimis, pastarosios dienos pasižymi stabilia geomagnetine situacija – nuo balandžio 11 d. magnetinės audros nebuvo fiksuojamos. Kol kas kosminiai orai išlieka ramūs, o Saulės aktyvumo rodikliai yra normos ribose.
Specialistai pažymi, kad Saulės vėjo greitis šiuo metu yra artimas foniniam lygiui, todėl reikšmingų Žemės magnetinio lauko sutrikimų bent jau iki balandžio 15–16 d. nenumatoma. Šiuo laikotarpiu geomagnetinė situacija bus stabili ir gana rami.
Vis dėlto nuo balandžio 17 d. situacija gali palaipsniui keistis. Prognozės rodo artėjantį transekvatorinės Saulės vainikinės skylės poveikį, kuris gali sustiprinti Saulės vėjo srautą. Tai savo ruožtu gali padidinti geomagnetinį aktyvumą ir sukelti pirmuosius Žemės magnetinio lauko nestabilumo požymius arčiau 17-os dienos pabaigos.
|
Tuo pačiu mokslininkai pabrėžia, kad kol kas nekalbama apie pilnavertę magnetinę audrą. Situacija išlieka kontroliuojama, o prognozės gali būti koreguojamos gaunant naujus stebėjimų duomenis.
Tyrėjai taip pat toliau nagrinėja Saulės aktyvumo prigimtį. Remiantis naujausiais duomenimis, kosminius orus lemiančių magnetinių procesų šaltinis yra giliai Saulės viduje – maždaug 200 tūkst. kilometrų gylyje, tachoklinos zonoje. Būtent čia formuojasi stiprūs magnetiniai laukai, kurie vėliau pasireiškia Saulės paviršiuje kaip dėmės ir žybsniai.
Stebėjimai patvirtina, kad žvaigždės viduje nuolat juda plazmos srautai, formuojantys maždaug 11 metų Saulės aktyvumo ciklą. Tuo pačiu pokyčiai, vykstantys giliuose sluoksniuose, pasiekia paviršių su reikšmingu vėlavimu, kartais net po kelerių metų.
