NASA pirmą įžiebs ugnį... Mėnulyje: ten ugnis elgiasi kitaip (VIDEO) ()
NASA ruošiantis nusileisti Mėnulyje, ugnies elgesio Mėnulyje supratimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti astronautų ir būsimos Mėnulio bazės saugumą.
© NASA
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
NASA mokslininkai paskelbė, kad 2026 m. pabaigoje planuojama speciali misija į Mėnulį. Nusileidimo modulis turi pristatyti specialias medžiagas į Žemės palydovo paviršių, kurių pagalba mokslininkai nori realiomis sąlygomis išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų ugnis elgiasi Mėnulyje esant silpnai gravitacijai.
NASA mokslininkai, atlikę daugybę eksperimentų Žemėje ir žemojoje Žemės orbitoje, žino, kad ugnis kosmose elgiasi kitaip nei esame įpratę. Viskas dėl silpnos gravitacijos.
Dabar mokslininkai nusprendė atlikti pirmąjį tokio pobūdžio eksperimentą Mėnulyje, kad išsiaiškintų, kaip ugnis elgiasi esant gravitacijai, kuri sudaro 1/6 Žemės gravitacijos.
|
Šis eksperimentas numatytas 2026 m. pabaigoje, kai nusileidimo modulis į Mėnulį nugabens specialią kamerą, kurioje bus deginamos įvairios medžiagos. Mokslininkai vaidmenų žaidimo režimu rinks duomenis apie ugnies elgseną Mėnulyje. Šie duomenys yra nepaprastai svarbūs siekiant užtikrinti astronautų ir būsimos Mėnulio bazės saugumą.
NASA mokslininkai teigia, kad ugnis Mėnulyje elgiasi kitaip nei Žemėje, ir gaisrai Mėnulyje gali būti daug pavojingesni. Todėl norint suprasti, kaip su ja kovoti, būtina suprasti ugnies fiziką Mėnulio sąlygomis.
Pasak mokslininkų, šis eksperimentas suteiks etaloninių duomenų ir leis suprasti, kaip Mėnulio gravitacija iš tikrųjų veikia medžiagų degumą.
Gaisrai pilotuojamų misijų į Mėnulį metu gali tapti tikra katastrofa dėl ugnies elgesio silpnos gravitacijos sąlygomis. Žemėje maža liepsna įgauna lašelio formą dėl kylančių karštų dujų ir žemyn nukreiptos gravitacijos įtakos šaltesniam, tankesniam orui. Šis judėjimas nepastebimas silpnos gravitacijos sąlygomis, kur ugnis įgauna labiau apvalią, sferinę formą.
Žemėje gravitacija verčia karštas dujas kilti aukštyn, pritraukdama šviežią, šaltą deguonį prie liepsnos apačios. Mėnulyje deguonis į ugnį tiekiamas nuolat, todėl medžiagos, kurios Žemėje galėtų greitai nustoti degti, Mėnulyje gali degti labai ilgai.
Dėl akivaizdžių priežasčių būsimi Mėnulio tyrinėtojai nenorėtų, kad jų buveinėse kiltų dideli gaisrai, todėl mokslininkai nori kuo greičiau suprasti tikrąją gaisro fiziką Mėnulio sąlygomis. Ypač turint omenyje, kad NASA planuoja jau 2028 m. išsiųsti astronautus į Mėnulio paviršių, o 2030-ųjų pradžioje pastatyti Mėnulio bazę.
