Neįtikėtinas kosminis sutapimas: kodėl Mėnulis danguje yra lygiai tokio pat dydžio kaip Saulė? ()
Mėnulis, nors ir mažesnis už daugumą planetų, yra vienas didžiausių palydovų Saulės sistemoje. Dėl jo masės ir savybių jį galėtume laikyti mažąja planeta, jei šis skrietų tiesiai aplink Saulę, o ne apie Žemę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį 384 400 km nuotolį „Apollo“ misijos įveikė per tris dienas, nors pati Žemės orbita pasiekiama vos per aštuonias minutes.
Mūsų danguje Mėnulis atrodo tokio pat dydžio kaip Saulė dėl unikalaus sutapimo: jis yra maždaug 400 kartų mažesnis už šią žvaigždę, tačiau lygiai tiek pat kartų arčiau Žemės. Ši proporcija leidžia palydovui visiškai uždengti Saulę užtemimų metu. Moksliniai tyrimai taip pat rodo, kad skirtingi paviršiaus atspalviai – šviesesni ir tamsesni regionai – žymi nevienodą jo geologinę sudėtį.
|
Nors Mėnulis aplink savo ašį ir Žemę apsisuka per tą patį laiką – 27,3 paros – mes matome ne lygiai pusę, o apie 59 % jo paviršiaus. Taip nutinka dėl orbitinio judėjimo netolygumų, kurie leidžia mums dirstelėti į papildomus palydovo kraštelius. Įdomu ir tai, kad Mėnulio ryškumas kinta neproporcingai jo fazėms: pavyzdžiui, priešpilnio metu jis skleidžia tik nedidelę dalį tos šviesos, kurią matome per pilnatį.
Galiausiai šis dangaus kūnas pasižymi ekstremalia temperatūros kaita, kurią lemia atmosferos trūkumas. Temperatūra čia svyruoja nuo 127 laipsnių karščio dieną iki -173 laipsnių šalčio naktį. Dar atšiauresnės sąlygos vyrauja giliuose poliariniuose krateriuose, kur amžinas šešėlis išlaiko net -240 laipsnių šaltį.
