Lietuviai valgo kaip išprotėję, ir tai – smūgis į pilvą. Jie veda į pražūtį ()
Specialistai pabrėžia, kad raktas į sveikatą yra vartotojų sąmoningumas.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuviai juos vartoja beveik kasdien, dažnai įsitikinę, kad renkasi sveikus produktus. Tačiau mokslininkų tyrimai rodo, kad mūsų mityboje gali slypėti kur kas daugiau kenksmingų medžiagų, nei atrodo. Vieno tyrimo metu maiste ir vandenyje buvo aptikta net 168 cheminės medžiagos, kurios yra ypač pavojingos žarnynui.
Pavojus naudingosioms bakterijoms
Kembridžo universiteto ekspertai išanalizavo daugiau nei tūkstantį įvairių cheminių junginių, esančių maiste ir aplinkoje. Rezultatai kelia nerimą – net 168 iš jų pasirodė esantys toksiški naudingosioms žarnyno bakterijoms, kurios atsakingos už tinkamą organizmo funkcionavimą.
Šios medžiagos į mūsų organizmą patenka daugiausia su maistu ir vandeniu. Jų randama pesticiduose, naudojamuose auginant daržoves ir vaisius, taip pat pramonėje naudojamuose chemikaluose. Nors jos yra nematomos, jos gali gerokai sutrikdyti žarnyno mikrofloros pusiausvyrą.
Žarnyno mikrofloros reikšmė
Būtent žarnyno bakterijos atlieka pagrindinį vaidmenį organizme – jos palaiko virškinimą, stiprina imunitetą ir veikia daugelį medžiagų apykaitos procesų. Kai ši pusiausvyra sutrinka, gali kilti rimtų pasekmių sveikatai.
Žarnyno mikroflora vaidina lemiamą vaidmenį palaikant gerą sveikatą. Ji atsakinga ne tik už virškinimo procesus, bet ir palaiko imuninę sistemą, dalyvauja kai kurių vitaminų sintezėje bei veikia bendrą organizmo būklę. Jos pusiausvyros sutrikdymas gali sukelti daugybę sveikatos problemų – nuo virškinimo sutrikimų ir imuniteto susilpnėjimo iki rimtesnių metabolinių susirgimų.
Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad sąlytis su toksiškomis medžiagomis gali pakeisti bakterijų veikimą. Dėl to jos gali tapti atsparesnės antibiotikams, o tai apsunkina infekcijų gydymą ir kelia vis didesnę grėsmę visuomenės sveikatai.
Kaip apsisaugoti?
Nors visiškai išvengti šių junginių praktiškai neįmanoma, specialistai pabrėžia, kad verta riboti jų kiekį kasdienėje mityboje. Tam gali padėti:
- Kruopštus produktų plovimas: Padeda pašalinti dalį paviršinių chemikalų.
- Minimalus apdorojimas: Svarbu rinktis kuo mažiau perdirbtus produktus bei atkreipti dėmesį į jų kilmę.
- Ekologiškas pasirinkimas: Vis daugiau žmonių renkasi ekologišką maistą, nors ir šiuo atveju nėra šimtaprocentinės garantijos dėl visiško kenksmingų medžiagų nebuvimo.
Specialistai pabrėžia, kad raktas į sveikatą yra vartotojų sąmoningumas. Kuo daugiau žinome apie tai, kas patenka į mūsų lėkštę, tuo lengviau priimti sprendimus, turinčius teigiamą poveikį sveikatai. Nors grėsmė ne visada pastebima iš karto, jos ilgalaikės pasekmės gali būti itin reikšmingos.
