Jie tai vadina kvailių auksu. Tyrimai atskleidžia stebėtiną jo naudingumą ()
Šis brangus metalas gali būti pasislėpęs ten, kur iki šiol niekas jo neieškojo.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Piritas, neatsitiktinai vadinamas „kvailių auksu“, be jokios abejonės yra vienas labiausiai niekinamų mineralų istorijoje. Tyrimo autorių nuomone, jis gali tapti netikėtu raktu į energetikos ateitį. Ir tai – be būtinybės atidaryti naujas kasyklas!
Atradimas susijęs su ličiu – elementu, kuris yra gyvybiškai svarbus šiuolaikinėms technologijoms, ypač ličio jonų akumuliatoriams, naudojamiems išmaniuosiuose telefonuose, elektromobiliuose bei atsinaujinančios energijos kaupimo sistemose. Auganti ličio paklausa kelia pasauliui didžiulius iššūkius, nes jo gavyba susijusi su didelėmis ekologinėmis ir socialinėmis sąnaudomis.
Tuo tarpu tyrimų rezultatai rodo, kad šis brangus metalas gali būti pasislėpęs ten, kur iki šiol niekas jo neieškojo – nuosėdiniuose skalūnuose esančio pirito struktūroje.
|
JAV Apalačų baseino uolienų mėginių tyrimai atskleidė tai, ko mokslininkai nesitikėjo: pirito mineraluose jie aptiko reikšmingą kiekį ličio, o tai anksčiau geologinėje literatūroje praktiškai nebuvo žinoma. Be to, cheminė analizė parodė, kad kai kuriuose mėginiuose net daugiau nei pusė viso ličio kiekio galėjo būti išgaunama būtent iš šios mineralų frakcijos.
Piritas yra labai paplitęs mineralas, dažnai sutinkamas organinių medžiagų turtingose uolienose, taip pat atliekose, susidarančiose išgaunant naftą, dujas ar kitas žaliavas. Todėl potencialūs ličio šaltiniai jau gali būti Žemės paviršiuje: atliekų krūvų, pramoninių atliekų ar anksčiau iškasto ir beverte laikyto medžiagos pavidalu.
Anot tyrimo autorių, jei pavyks sukurti efektyvų ekstrakcijos metodą, ličio bus galima gauti neatidarant naujų kasyklų. Tai savo ruožtu gerokai sumažintų spaudimą gamtai, kuris šiandien lydi tradicinių telkinių, pavyzdžiui, pegmatitų ar sūrymų, eksploatavimą.
O patys tyrėjai kalba apie dar platesnes pasekmes. Litis yra vienas iš energetikos transformacijos pagrindų, nes jis leidžia plėtoti elektromobilumą bei stabilizuoti energetikos tinklus, priklausomus nuo nepastovių šaltinių, tokių kaip vėjas ar saulė. Jo cheminės savybės, ypač didelis reaktyvumas, lemia tai, kad jis puikiai tinka energijai kaupti ir atiduoti. Mokslininkai kartu pabrėžia, kad analizės buvo atliktos su ribotu mėginių kiekiu, o ličio jungimosi su piritu mechanizmai dar nėra iki galo ištirti.
Esama hipotezių, kad šis procesas gali būti susijęs su terminiais ir cheminiais pokyčiais, vykusiais uolienose per jų geologinę istoriją, tačiau detalėms išsiaiškinti reikia tolimesnių tyrimų.
Taip pat svarbus išlieka tokio sprendimo atsiperkamumo klausimas. Net jei pirite yra ličio, jo koncentracija gali būti mažesnė nei tradiciniuose telkiniuose, o ekstrakcijos procesas – technologiškai sudėtingesnis. Būtent todėl prireiks daugiau bandymų.
