Jie mylėjosi apsirengę ir be malonumo. Tačiau moters orgazmas buvo privalomas – štai kodėl ()
Šiuolaikinėje visuomenėje apie lytinį gyvenimą kalbame atvirai, tačiau viduramžiais intymumas buvo apipintas griežtomis taisyklėmis, draudimais ir bausmėmis, kurios šiandien mums atrodo sunkiai suvokiamos. Tuometinis požiūris į seksą buvo ne tik religinis, bet ir teisinis įrankis, kontroliavęs beveik kiekvieną žmogaus žingsnį miegamajame.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Savotiškas požiūris į moterų intymumą
Viduramžiais vyravo „falo-centrinis“ požiūris: tikras lytinis aktas buvo neįsivaizduojamas be vyriško lytinio organo. Dėl šios priežasties moterų tarpusavio santykiai dažnai net nebuvo laikomi „tikru“ seksu. Bažnyčia ir teisė moterų intymumą pradėdavo persekioti tik tada, kai būdavo naudojami falo imitatoriai. Vyrams taisyklės buvo kur kas griežtesnės – bet kokia ejakuliacija ne į žmonos makštį buvo laikoma sunkiu nusižengimu, nes seksas buvo toleruojamas tik giminės pratęsimo tikslais.
Orgazmas kaip prievolė, o ne malonumas
Paradoksalu, tačiau moters orgazmas viduramžiais buvo laikomas būtinu. Tuometiniai medikai ir teologai tikėjo, kad moteris gali pastoti tik tuo atveju, jei abu partneriai patiria kulminaciją. Tačiau malonumo tame buvo mažai: visas procesas buvo griežtai reglamentuotas. Sutuoktiniai turėjo mylėtis apsirengę, vengti bučinių, preliudijos ir naudoti tik vienintelę „teisingą“ pozą. Tad pasiekti tą „privalomą“ orgazmą tokiomis asketiškomis sąlygomis moterims buvo tikras iššūkis.
Keistos neištikimybės taisyklės
|
Ištikimybės samprata taip pat skyrėsi nuo dabartinės. Pavyzdžiui, kai kuriuose regionuose moteris galėjo būti apkaltinta neištikimybe net be jokio fizinio kontakto – pakakdavo tik pernakvoti ne namuose ar apsilankyti tam tikrose šventėse. Įdomu tai, kad vyro neištikimybė dažnai buvo baudžiama griežčiau, bet ne dėl moralinių priežasčių. Kadangi moteris buvo laikoma vyro nuosavybe, svetimavimas buvo traktuojamas kaip vieno vyro nusikaltimas prieš kito vyro „turtą“.
Socialiniai sluoksniai ir „paprastas ištvirkavimas“
Moralės normos priklausė ir nuo žmogaus kilmės. Aristokratija itin vertino moterų nekaltybę dėl paveldėjimo klausimų, tačiau žemesniuose sluoksniuose požiūris buvo gerokai laisvesnis. Nesantuokinis seksas tarp laisvų žmonių buvo vadinamas „paprastu ištvirkavimu“ ir dažnai toleruojamas. Nors tai nebuvo visiškai legalu, už tokius santykius dažniausiai tekdavo susimokėti tik piniginę baudą, kuri, tiesa, dažniausiai būdavo skiriama tik moterims.
Ekstremalios situacijos ir orgijos kapinėse
Visos taisyklės sugriūdavo didžiųjų krizių metu. Per baisiąsias maro epidemijas, kai žmonės juto artėjančią pasaulio pabaigą, visuomenės moralė tiesiog subyrėdavo. Išgyvenusieji pasiduodavo laukiniams troškimams, o vienas keisčiausių reiškinių buvo masinės orgijos kapinėse. Mirties akivaizdoje net bažnyčios grasinimai atskyrimu nebegąsdino tų, kurie bandė bent akimirkai pabėgti nuo supančio siaubo.
