Keisčiausi jūros gyviai. I dalis (1)
Jūros gelmėse gyvena labai neįprastų ir keistų gyvūnų. Kai kuriais atvejais jie keisti gerąją prasme, kai kuriais – ne pačia geriausiąja. Tačiau, ko gero, bene svarbiausiai yra tai, kad tokių keistų gyvių apskritai yra. Išties – labai keistai atrodančių gyvių. Tačiau neįprasta išvaizda yra jų sėkmės bilietas nesibaigiančiose išgyvenimo varžybose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lapuotieji jūros drakonai
Adatžuvinių šeimos (kuriai priklauso ir jūros arkliukai) rūšis, vadinama lapuotaisiais jūros drakonais (angl. – „Leafy Sea Dragon“) – išties gluminančiai atrodantis jūrų padaras, pasižymintis itin įmantria maskuote. Šio gelmių Rosinanto lapai – visai ne lapai, o pelekai, kuriais žaliasis slapukas, užuot stūmęsis pirmyn, tiesiog maskuojasi. Atskirti nuo jūržolių šį maskavimosi meistrą išties nelengva. Tad jei kada nardant akis užklius už įspūdingos dugno augmenijos… Tiesa, lapuotieji jūros drakonai paplitę vakarinėje Australijos pakrantėje. Šie jūros arkliukų giminaičiai išauga iki 20-25 cm dydžio, minta planktonu ir kitais smulkiais jūros gyviais.Kalmaras-paršelis
Kalmaro-paršelio (angl. – „The Piglet Squid“, lot. – „Helicocranchia“) išvaizda – visai neatstumianti. Atvirkščiai – šis jūrų padaras atrodo visai nuotaikingas ir primena garbanomis pasidabinusį ant eglutės kabinamą burbulo formos kalėdinį žaisliuką. Tai maždaug nemenko apelsino dydžio (apie 10 cm) skersmens vandenynų gelmėse (100-200 metrų gylyje) gyvenantys galvakojai moliuskai, kurių pirmąsyk buvo atrasta prie Nigerijos krantų. Rastafarizmo išpažinėjų kaseles – „dredus“ – primenančiomis ataugomis kalmarai-paršeliai iriasi ir juda vandenyje.Narvalai
Įstabieji jūrų pasaulio vienaragiai, ginkluoti galingais įvijais kaulo durklais – neįprasti banginių šeimos plėšrieji atstovai, gyvenantys Arkties vandenyse. Tačiau narvalams ragas reikalingas ne kaip ginklas medžioklėse ar kovose dėl patelių, o kaip priešingos lyties gentainių seksualinio viliojimo (analogiška ir, pavyzdžiui, liūtų karčių paskirtis) bei kitokių socialinių funkcijų turintis atributas. Kad narvalai ragus naudotų medžioklėje, poravimosi laikotarpiu ar laužant ledą, pastebima nepaprastai retai. Narvalai retai aptinkami piečiau nei 65º šiaurės platumos. Iki 1,6 tonos ir 4-5 metrų ilgio narvalai žiemos periodais minta jūros dugne medžiojamu grobiu (dažniausiai plekšnėmis) ir gali nusileisti net į 1,5 km gelmę. Narvalų rago ilgis siekia 2-3 metrus, o sveria iki 10 kg. Maždaug kas 500-asis narvalų patinas turi du ragus. Antrasis ragas būna kur kas menkesnis ir paprastai išauga dešinėje narvalo galvos pusėje. Ragą turi ir narvalų patelės. Tiesa, jų puošmena – kiek trumpesnė ir tiesesnė už vyriškąją. Yra užregistruotas tik vienas atvejis, kai jūrose buvo pastebėta du ragus turinti patelė. Narvalus labai seniai medžioja eskimai, vertinantys šių jūros raguočių mėsą ir iltis. Nors narvalų populiacija išlieka gana stabili, manoma, kad šie įspūdingi jūros gyvūnai gali būti jautrūs klimato pokyčiams, kadangi gyvena gana siaurose geografinėse platumose, o jų „meniu“ – gana specifinis.Vandens kirveliai
Šie pleištapilvinių šeimos individai „Mirties žuvimis“ buvo pavadinti ne šiaip sau – jų išvaizda išties kraupoka ir „giltiniška“: negyvos akys, šiurpus žvilgsnis. Vandens kirveliai (angl. – „hatchetfish“) turi ir šviesą skleidžiančių ataugų, vadinamų fotoforais (angl. – „photophores“). Jomis šie atstumiančiai atrodantys, nuo 3 iki 12 cm išaugantys ir kelių šimtų metrų gylyje (rekordas – 1,5 km) egzistuojantys gyviai baido priešus ir saugo tropinių ir subtropinių platumose tyvuliuojančių vandenynų dugno pasaulį. Slėgis šių žuvų kūną kaip reikiant suploja, tad iš profilio šie padarai primena kirvukus.Aštuonkojai „gelmių Dumbo“
Ką gautume aštuonkojį sukryžminę su drambliu? Aštuonkojį, kurį mokslininkai praminė „gelmių Dumbo“, pagal garsų Walto Disney‘aus animacinį filmą apie drambliuką Dumbo. Keistas aštuonkojis su dramblio ausimis gyvena itin giliai jūrų gelmėse – iki 7 km, nors paprastai jie plaukioja 0,1-5 km gylyje. Ausys šiam keistuoliui padeda plaukti. Nors paprastai suaugusių „gelmių Dumbo“ ūgis siekia maždaug 20 cm, jūrų biologams yra pavykę aptikti ir 1,8 m dydžio egzempliorių, kuris svėrė 6 kg. „Gelmių Dumbo“ plevena padugne ir minta kirmėlėmis, dvigeldžiais moliuskais. Skirtingai nei kiti aštuonkojai, „gelmių Dumbo“ praryja išsyk visą savo grobį. Tai yra giliausiai gyvenantys aštuonkojai pasaulyje.Sniego krabai
„Sniego žmogaus“ konotacija šių gyvūnų pavadinime – neatsitiktinė. Sniego krabai (angl. – „yeti crabs“), kurie buvo atrasti tik 2006 m. pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, taip pavadinti dėl plaukais ir šeriais apaugusių galūnių.Parengė Saulius Žukauskas,
sauliuszukauskas01@gmail.com
(7)
(0)
(7)