Kur yra pavojingiausia vieta Saulės sistemoje? Daug arčiau nei manote ()
Iš tiesų, pavojingiausia vieta Saulės sistemoje yra daug arčiau mūsų, nei galite įsivaizduoti.
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/nebula-wallpaper-universe-galaxy-space-atmosphere-63002
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jei reikėtų įvardyti pavojingiausią vietą Saulės sistemoje, tikriausiai pradėtumėte nuo akivaizdžiausių. Tai galėtų būti Saulė, kurios aktyvumas gali sunaikinti orbitoje esančius palydovus arba sukelti galingiausią magnetinę audrą Žemėje.
Tai galėtų būti Venera, kur temperatūra ir slėgis tokie aukšti, kad žmogų akimirksniu pražudytų.
Tai galėtų būti Saturno žiedai, kur ledo ir uolienų dalelės skrieja tūkstančių metrų per sekundę greičiu, o tai žmogų sudraskytų į gabalus.
Tai galėtų būti labiausiai vulkanizuotas pasaulis Saulės sistemoje – Jupiterio palydovas Ijo, kuriame nuolat išsiveržia šimtai ugnikalnių, išskirdami sierą šimtus kilometrų į kosmosą.
Tačiau didžiausia grėsmė žmonijai yra visiškai kita kosmoso dalis. Pavojingiausia Saulės sistemos vieta yra kosmosas netoli Žemės.
|
Žemoji Žemės kosminė erdvė yra gana siauras kosmoso regionas, tapęs neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi. Tai regionas, kuriame palydovai yra išsidėstę nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kilometrų aukštyje. Šiame regione veikia nematomos sistemos, kurias laikome savaime suprantamomis: GPS navigacija, orų prognozės, pasaulinis ryšys ir daug daugiau.
Didelė dalis šiuolaikinės civilizacijos priklauso nuo sklandaus šios siauros erdvės juostos veikimo. Problema ta, kad artimoje Žemės erdvėje atsiranda vis daugiau palydovų, taip pat ir kosminių šiukšlių.
Milijonai nuolaužų skrieja žemojoje Žemės orbitoje tūkstančių kilometrų per valandą greičiu. Mažiausios nuolaužų dalelės pasiekia 28 000 km/val. greitį. Net ir mažas objektas tokiu greičiu turi milžinišką kinetinę energiją. Susidūrimas su varžto dydžio nuolauža gali sunaikinti palydovą.
Palydovų susidūrimai gali sukelti kaskadinį efektą, vadinamą Keslerio sindromu. Ir ši rizika jau yra reali. Palydovai susiduria ir sugenda, ir kuo daugiau jų yra žemojoje Žemės erdvėje, tuo didesnė katastrofos, dėl kurios suges beveik visi palydovai, rizika.
Be šios grėsmės, būtent artimojoje Žemės erdvėje labiausiai jaučiamos Saulės aktyvumo pasekmės. Kai Saulė skleidžia galingą spinduliuotę ir plazmos srautus, jai susidūrus su Žemės magnetiniu lauku, kyla geomagnetinės audros. Jos sutrikdo ryšių palydovų, navigacijos ir elektros tinklų veikimą. Pavojus slypi ne tik pačiame įvykyje, bet ir mūsų priklausomybėje nuo šiame kosmoso regione veikiančių sistemų.
Kitas pavojus kyla dėl netoli Žemės skriejančių objektų, ypač asteroidų, kurie reguliariai kerta Žemės orbitą. Dauguma jų nekelia grėsmės, tačiau yra tokių, kurie gali sukelti rimtą sunaikinimą ir netgi pasaulinę katastrofą mūsų planetoje. Pavojus slypi ne tik pačiame galimame asteroido susidūrimo su Žeme fakte, bet ir neapibrėžtumas, susijęs su pavojingų objektų aptikimu. Mokslininkai žino, kad yra didžiulių netoli Žemės skriejančių asteroidų, kurie gali skrieti Žemės link, tačiau juos iš anksto aptikti beveik neįmanoma.
Taigi, kas daro kosmosą artimą Žemei pavojingiausia vieta Saulės sistemoje? Tai ne pati ekstremaliausia aplinka. Tai vieta, kurioje pavojai yra nuolatiniai, o riziką dar labiau padidina mūsų priklausomybė nuo šios kosmoso dalies.
![[ŽT] Mėnulyje gali įvykti kosminis įvykis, kokio dar nematėme (Video)](/photo/202511/16/09/thumb_342287__Capture.JPG)
