Jis manė, kad tai 17 kg aukso. Paaiškėjo, kad tai kažkas dar vertingesnio ()
Kaip pabrėžė tyrėjai, aukso grynuolių ten rasta tūkstančiai, todėl būtent šį eksponatą jie pripažino kur kas retesniu ir svarbesniu mokslui nei auksas, kurio iš pradžių ieškojo radėjas.
© Melburno muziejaus nuotr. (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„ScienceAlert“ pasakoja 2015 m. Australijos Viktorijos valstijoje rasto radinio istoriją.
Davidas Hole’as ilgus metus manė, kad aptiko aukso luitą, tačiau Melburno muziejaus tyrimai parodė, jog tai – 17 kilogramų sveriantis meteoritas, mokslui kur kas vertingesnis už patį aukso grynuolį.
D. Hole’as neįprastai sunkų, rausvą akmenį aptiko Meriboro regioniniame parke (Maryborough Regional Park) netoli Melburno. Jis naudojosi metalo detektoriumi ir rado objektą, gulintį geltoname molyje. Kadangi ši vietovė priklauso „Goldfields“ regionui, siejamam su XIX a. aukso karštlige, vyras pamanė, kad viduje gali slypėti brangaus metalo luitas.
Jis ilgą laiką bandė patekti į radinio vidų. Kaip rašė „ScienceAlert“, vyras naudojo akmens pjūklą, kampinį šlifuoklį, grąžtą ir rūgštį. Nepadėjo net kūjis. Tik po kelerių metų paaiškėjo, kad neįtikėtino kietumo priežastis buvo ne auksas, o nežemiška objekto kilmė.
Meriboro meteoritas pateko į muziejų
D. Hole’as nunešė akmenį į Melburno muziejų, kur jį ištyrė geologai. Dermotas Henry ir Billas Birchas patvirtino, kad tai – tikras meteoritas. Australijos žiniasklaidos cituojamas D. Henry pabrėžė, jog per 37 darbo muziejuje metus jis apžiūrėjo tūkstančius pavyzdžių, kuriuos žmonės laikė meteoritais, tačiau autentiški buvo tik du. D. Hole’o radinys priklausė būtent šiai itin siaurai grupei. Mokslininkai radinį aprašė leidinyje „Proceedings of the Royal Society of Victoria“ ir pavadino jį Meriboru (Maryborough) – pagal miestelį, esantį netoli radimo vietos.
|
Meteoritas yra apie 4,6 mlrd. metų senumo ir sveria 17 kg. Deimantiniu pjūklu atpjovę nedidelį fragmentą, tyrėjai nustatė, kad jame gausu geležies ir jis priklauso paprastųjų H5 grupės chondritų kategorijai.
Kodėl šis meteoritas svarbesnis už auksą
Tyrėjai pažymėjo, kad tokie objektai suteikia žinių apie Saulės sistemos, įskaitant ir Žemę, amžių, sudėtį bei formavimąsi. Anot D. Henry, kai kuriuose meteorituose yra medžiagų, senesnių už pačią Saulės sistemą, o kituose randama net organinių molekulių, pavyzdžiui, aminorūgščių. Komanda dar nenustatė tikslios meteorito kilmės vietos, tačiau daro prielaidą, kad jis buvo išmuštas iš asteroidų žiedo tarp Marso ir Jupiterio po kitų objektų susidūrimo.
Datavimo duomenys rodo, kad jis Žemėje galėjo gulėti nuo 100 iki 1 000 metų. Mokslininkai taip pat mini 1889–1951 m. užfiksuotus meteorų stebėjimus, kurie galėtų sutapti su jo nukritimo laiku. Meriboras yra vienas iš vos 17 Viktorijos valstijoje užregistruotų meteoritų. Tai taip pat antras pagal dydį šioje Australijos valstijoje rastas chondritas. Kaip pabrėžė tyrėjai, aukso grynuolių ten rasta tūkstančiai, todėl būtent šį eksponatą jie pripažino kur kas retesniu ir svarbesniu mokslui nei auksas, kurio iš pradžių ieškojo radėjas.
_4_(16848647509).jpg)
