Keistas koridorius tarp Žemės ir Marso. Mokslininkas kalba apie žaibiško skrydžio galimybę ()
O kas, jei mūsų sistemoje egzistuoja trumpiausias kelias, kuriuo Raudonąją planetą būtų galima pasiekti kur kas greičiau?
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neseniai kelionė į Marsą atrodė tik laiko klausimas, nes aklai tikėjome Elono Musko patikinimais. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pastangų, šio tikslo įgyvendinimas pasirodė esąs daug sudėtingesnis, nei galėjome pamanyti. Nepilotuojamoms misijoms reikia daugybės mėnesių skrydžio į vieną pusę, o visai ekspedicijai įgyvendinti dažnai prireikia daugiau nei metų. O kas, jei mūsų sistemoje egzistuoja trumpiausias kelias, kuriuo Raudonąją planetą būtų galima pasiekti kur kas greičiau?
Asteroidas 2001 CA21 – raktas į trumpesnę kelionę į Marsą
Prie šio atradimo galėjo prisidėti asteroidas, pažymėtas kaip 2001 CA21. Taip bent jau teigia Marcelo de Oliveira Souza, nusprendęs pasigilinti į ankstyvuosius asteroidų orbitų duomenis. Paprastai jie laikomi netiksliais ir atmetami planuojant kosmines misijas. Tačiau šį kartą paaiškėjo, kad būtent šie netobuli duomenys gali atskleisti paslėptas galimybes.
Tyrėjas pastebėjo, kad preliminariai nustatyta 2001 CA21 orbita kerta tiek Žemės, tiek Marso kelius, kosminėje erdvėje sukurdama specifinį geometrinį koridorių. Tuo remdamasis jis sukūrė naujo tipo tarpplanetinės trajektorijos koncepciją. Vietoj klasikinio požiūrio, pagrįsto tik itin tiksliais planetų orbitų skaičiavimais, jis pasiūlė naudoti asteroido orbitos posvyrį kaip savotišką vedlį. Išlaikant skrydį plokštumoje, artimoje 2001 CA21 trajektorijai, kosminis laivas galėtų judėti tiesioginiu maršrutu. Tai savo ruožtu suteikia galimybę sumažinti brangiai kainuojančių manevrų skaičių ir turėtų leisti sutrumpinti atstumą.
Patys įspūdingiausi rezultatai susiję su konkrečiu laiko langu: 2031 metais. Būtent tada Žemės ir Marso konfigūracija, susijusi su Marso opozicija, turėtų būti ypač palanki šio maršruto išnaudojimui. Pagal optimistiškiausią scenarijų, visa kelionė į abi puses galėtų trukti vos apie 153 dienas. Tai kelis kartus trumpiau nei tradiciniuose misijų planuose.
153 skrydžio dienos į abi puses – ekspresas į Raudonąją planetą
Svarbu tai, kad tyrimas nereiškia, jog minėtas asteroidas pats savaime taps stotele pakeliui į Marsą. Jo vaidmuo yra labiau abstraktus – esmė yra pasinaudoti informacija apie jo orbitą kaip gaire nustatant efektyvią trajektoriją.
|
Tai keičia mąstymą apie kosminių skrydžių planavimą. Iki šiol visas dėmesys buvo skiriamas maksimaliam skaičiavimų tikslumui ir stabilumui, o naujasis požiūris rodo, kad net apytiksliai duomenys gali atskleisti paslėptas galimybes Saulės sistemos dinamikoje.
Tokios strategijos įgyvendinimo nauda atrodo akivaizdi. Trumpesnė kelionė reiškia ne tik mažesnes išlaidas, bet ir mažesnę riziką astronautams, kurie kosminėje erdvėje susiduria su radiacija bei ilgalaikės nesvarumo būklės pasekmėmis. Greitesnės misijos taip pat leistų vykdyti skrydžius dažniau ir lanksčiau planuoti Marso tyrinėjimus. Ir net jei kol kas kalbame apie teorinę koncepciją, kuriai reikia tolesnių analizių, joje slypintis potencialas vis tiek atrodo milžiniškas.
